Į šią dalį surašysiu abi paskutines kelionės dienas. Maršrutas įdomus – Punskas – Šiaudiniškiai (Lietuva) -Vištytis – Lenkija – namai. Kaip matot, Lenkijoje buvo abi dienas, kaip ir Lietuvoje – gavome papildomai pavažinėti. Apie viską – iš eilės.
Lenkija
Išmiegoję „Šilainėje”, dar pasimaudėm ežere ir susrinkę daiktuss iškeliavom į Punską. Punske apsilankėme informaciniame centre – ten draugiškai viską papasakojo – davė daug informacijos lietuvių kalba, žemėlapius, pasakojo apie kraštą, apie „Aušros” spaustuvę, lietuvių organizuojamus renginius ir parodas.
Yra Prūsijos kaimo ekspozicija:
Lietuva
Lenkijoje neblogai, bet mašiną remontavęs lenkas sakė, kad verta nuvažiuot į autoservisą, kad rimčiau pažiūrėtų. Nusprendėme grįžti Lietuvon, juolab ir kalba aiškesnė, suprantamiau problemas išaiškins. Nuvažiavom į Šiaudiniškius, pas vyro krikšto tėvą. Čia ir apsistojome, kol mašiną iki galo sutvarkė. O ryte vėl pradėjome keliaut. Minties aplankyti Tritaškį neatsisakėme, bet šį sykį nusprendėme jį pasiekti iš Lietuvos, o ne iš Lenkijos pusės.
Važiavome link Vištyčio, pakeliui aplankydami piliakalnius, vaistažolių prisiskindami.
Pakeliui dar praėjome Šilelio pažintinį taką. Ten galima pasirinkti du variantus – mažąjį ir didįjį takus.
Vaizdingos Vištyčio ežero pakrantės:
Ežeras pakrantėje seklus, pačiame ežere matosi sienų riboženkliai:
Unikalus vaizdas – Raganos šluota. Kaip ir dera rimtai raganai – nufotografavau ir šluotas:
Visame take yra daug žaidimų aikštelių, taigi jei einate su vaikas – šio tako greitai įveikti nepavyks. Atostogaujant visas laikas mūsų – tai nei vieno ir neskubinome:
Vienas unikaliausių objektų Šilelio pažintiniame take – Šaltinis. Legendos byloja, kad kitados šio šaltinio vandens iš tikrųjų būta nepaprasto. Pakakdavę juo pavilgyti akis ir neregys praregėdavo, greitai užsitraukdavo sunkiai gyjančios žaizdos. Šiuo metu, jau antri metai šaltinėlyje vandens nėra. Liko tik nuorodos ir kryželiai.
Pasigrožėjome Romintos giria:
Lietuva – Lenkija – Rusija
Iš Lietuvos pusės privažiavimas prie tritaškio nesutvarkytas, reikia eiti takeliu pre kalvas ir žolynus. Tai apsukome į Lenkijos pusę ir dar sykį kirtome sieną. Iš Lenkijos pusės įrengtas patogus privažiavimas ir priėjimas prie sienos. Lietuvos ir Lenkijos dalyje vaikščioti galima laisvai, Rusijos dalis – draudžiama zona, ten negalima nei lipti, nei fotografuoti.
Dar pasidairėme po vaizdingas Lenkijos apykinkes ir patraukėme į Lietuvą: Namo
Pakeliui namo, dar aplankėme Šakius. Ten miesto centre – dainuojantis fontanas, kuris veikia kaip laikrodis – groja laiką. Galite ir patys pasirinkti norimą melodiją – mes užsisakė Anės polką:
Va tokia mūsų kelionė po Lietuvą. Prisimenu, kaip prieš kelionę Milda sakė – „Dieną mes keliausime, o naktį žaisime išlikimą”. Džiaugiuosi, kad išmoko klausytis vieni kitų, pasirūpinti bendrakeleiviais. Pilnos galvos įspūdžių, naujienų – vaikai jau galvoja, kaip klasiokams viską papasakos. O Joris jau planuoja naujus kelionių maršrutus – sako, dar daug kur nebuvome. Dabar žinau, kad galime ir toliau nukeliaut su savo komanda.
Planuojame dar šia vasarą aplankyti Platelius bei Naisius.
Graži ta mūsų Lietuva.
Gerų akimirkų.