Prisipirkau juodo, raudono ir pilko kašmyrinio siūlo. Smagus, tvirtas pasirodė, mąsčiau riešines megzti. Tačiau labiau mėgstu smulkius karoliukus, tai liko tie siūlai gulėt dėžutėj ir man akis badyti, storoki pasirodė. Čiupau vąšelį ir ėmiaus darbo – keli vakarai ir dukra pasipuošė nauja suknele:
Suknelė tikrai nesudėtinga, labiausiai ją spalvų derinys puošia. O visa kita įveikiama ir pradedantiesiems. Viršus numegztas tuo pačiu principu, kaip neriu bolero ir megztukus vaikams – instrukcija čia. Na, ką padarysi – jei labai mėgstu šį senovinį būdą – nerti kvadratėliais.
Apačia numegzta šiuo rašteliu:
O jei nenorite patys – galit visad kreiptis į mane.
Gražių darbų!
