Apie cukrų galima kalbėti ir diskutuoti be galo. Vos ne visuose supakuotuose produktuose, galima rasti jį patį arba kurį nors iš jo pavidalų (maltozė, gliukozė, fruktozė ir t.t.). Dauguma žmonių cukraus vengia dėl vienos priežasties – nenori priaugti svorio. Cukrus ir kiti angliavandeniai apsivynioja apie organizmą antsvorio kilogramais.
Jau matau besišypsančius tuos, kurių niekada nekamavo antsvorio problemos, maždaug galiu valgyti cukraus kiek tik noriu. Tačiau, net jeigu esate liesas, piktnaudžiauti cukrumi nereikėtų, nes yra labai nemaža tikimybė, kad cukrus sendina. Atlikti tyrimai rodo, kad yra tiesioginė priklausomybė tarp mažesnio koloringumo dietų (kai stipriai sumažinimas cukraus kiekis) ir gyvenimo trukmės. Iš tikro priešas ne pats cukrus, o būdas, kuriuo ląstelės įsisavina cukrų – jis verčia odą atrodyti senesne bei pagreitina organizmo senėjimo procesus.
Atrodo, keista, kad cukrus sendina organizmą, bet pasižiūrėkime, kaip jis veikia kraujyje. Kai Jūs valgote cukrų, mėgstamo pyrago gabalą ar duonos lazdeles – angliavandeniai patekę į organizmą virsta gliukoze. Žinoma, organizmui reikia kuro, tačiau energijos perteklius tikrai nėra pati geriausia idėja. Pirmiausia, labai padidėja diabeto rizika. Negana to, diabetas iššaukia visą puokštę kitų ligų – širdies ir kraujagyslių ligas, inkstų nepakankamumą ir kitas. Diabetikams kyla labai daug odos, nagų, kaulų problemų, todėl jie atrodo vyresni, nei yra iš tikrųjų.
Moksliškai nustatytas ir sąryšis tarp cukraus suvartojimo ir Alzhaimerio ligos.
Gal vis tik verta susimąstyti, prieš dedant papildomą šaukštelį cukraus į arbatą ar valgant mėgstamo pyrago papildomą porciją? Tokie savaitgalio pamąstymai.
