Visada smalsu aplankyti naujas šalis, ypač jei jos ne taip arti Lietuvos ir nenuvažiuosi per kelias valandas automobiiliu. Žinoma, sava šalis labai graži – žavi žaluma, įprastais skoniais ir tradicijomis, bet… maga pažiūrėti, kaip gyvena kitų šalių žmonės, kokias tradicijas puoselėja, kaip rengiasi ir ką valgo. Taigi, Islandija.
Šiemet, kaip mokytoja, pagal Erazmus+ programą, turėjau galimybę aplankyti tolimąją Islandiją. Iki tol, apie ją žinojau, tik tai, kad šaalies sostinė Reikjavikas, kad jie pirmieji pripažino Lietuvos nepriklausomybę ir dar keletą faktų, kuriuos, manau, žino kiekvienas, jeigu tik nors kiek domisi pasaulio geografija ir politika.
Taigi, kelionė prasidėjo Vilniaus aerouoste, paskui – skrydis į Helsinkį, iš jo – Reikjavikas. Islandų kalba Reikjavikas reiškia „padūmavusi įlanka“. Taip jį pavadino pirmasis gyventojas Ingólfuras Arnarsonas, 870 m. pamatęs iš geizerių kylančius garus. Iki XVIII a. toje vietoje, kur dabar Reikjavikas, nebūta jokio miesto, nors jau 930 m. čia įkurtas Altingas – seniausias pasaulio parlamentas. Tačiau 1752 m. Danijos karalius padovanojo Reikjaviko žemę „Innrettingar“ korporacijai, čia netrukus pastačiusiai kelis namus, kuriuose sutilpo visa vilnos gamybos pramonė – miesto egzistavimo priežastis.:
Stebina ši šalis avo gamta ir neįprastu mūsų akiai kraštovaizdžiu – visur plyti kalvos, matosi vienas kitas medelis, o šlaitai apaugę islandiškom kerpėmis, kuriomis beja labai gerai gydyti kosulį.
Jeigu jau išsiruošėte į šią šalį, reiktų nusiteikti, kad tai nėra pigu – nei skrydžiai, nei pragyvenimas joje, nei ekskursijos, nei lauktuvės. Taigi, jei dairotės kažko labai ekonomiško – tai Islandijos geriau nesirinkti.
O visiems kitiems – tai išskirtinių vaizdų ir galimybių šalis. Kaip sakė patys islandai, net 40 procentų jų ekonomikos įplaukų sudaro pajamos iš turistų. Tai ir priima juos paslaugiai, pilna įvairiausių pramogų, vaizdų, ekskursijų ir pagundų. Kaip nuvažiavęs tokį kelia neapžiūrėsi geizerių, krioklių ir mažų plaukuotų arkliukų:
Geizeriai išsiveržia kas 4-8 minutės, taigi drąsiai galite sulaukti jų pasirodant. Tik nėra aiškių taisyklių kaip jis atrodys ir kokio aukščio bus – kaip jau kam nuskyla. Vandens temperatūra kartais siekia iki 127 laipsnių. Ši gamtos galia naudojama ir elektrai gaminti, ir namams bei vandeniui šildyti.
Detifoso (Dettifoss) krioklys – tai šiaurinėje Islandijoje, Jokulsargljufur nacionaliniame parke esantis krioklys, kuris yra laikomas vandeningiausiu Europoje:
Yra kur akis paganyti ir Nacionaliniame parke, kuriame beje, buvo filmuoti ir „Games of Thrones”. Vietiniai guodėsi, kad filmavimo metu taip ištrypė visas samanas, kad joms atsigauti prireiks šimto metų.
Patys islandai šias vietas vadina Golden Circle – Aukso ratu. Kiekvienoje įrengtos užkandinės, turistams parduotuvės, kad tik kuo ilgiau pabūtų ir patogiau jaustųsi. Beje, viską galima suplanuoti ir rezervuoti jau Lietuvoje – nuo pasiėmimo iš aerouosto ir nuvežimo į jūsų pasirinktą viešbutį ar svečių namus iki pavežiojimo po visą šalį. Yra di pagrindinės autobusų bendrovės – Reikjavik exkursions ir Grey line. Jos konkuruoja tarpusavyje, bet iš esmės teikia tokias pčias paslaugas. Esminio skirtumo nėra nei aptarnavimo kobybėje, nei kainose. Taigi, kurią bepasirinktumėt – visada turėsit ir paslaugius vairuotojus, ir profesionalius gidus, ir WiFi autobusuose. Visą Auksinį ratą apvažiuoti autobusu prireikia 8 valandų.
Beje, apie WiFi – jis visame Reikjavike nemokamas, laisvai naudojamas, tik lėtenis nei pas mus.
Nusipirkau ir tikros islandiškos vilnos trejoms riešinėms. Ten tokia gausybė vilnonių gaminių ir siūlų, kad akys raibsta, bet būkite atsargūs. Jei ant gaminio nėra ženklo – VARMA, jums siūlo ne islandišką daiktą, o kinietišką kopiją. Taigi ieškokite tokio ženklo:
Pats Reikjavikas irgi žavingas – aplankykite prieštaringai pačių islandų vertinamą Harpą:
Pasidžiaukite spalvotais namais. Islandijoje 80 procentų žmonių rengiasi juodais rūbais, o saulės stinga. taigi, patys nesipuošia labai daug, bet namus išdabina visom įmanomomis spalvomis. Kaip juokavo viena britė, „islandai namų stogus dažo skirtingomis spalvomis tam, kad lengviau atrastų savo namus”.
Šie vaizdai nufotografuoti iš Halgrimo bažnyčios bokšto, kuris yra aukščiausias pastatas Islandijoje.
Galima pakilus liftu apžiūrėti miestą:
Tvenkinys miesto centre, kuriame neužšąla vanduo ir visada pilna pačių įvairiausių rūšių paukščių:
Vaikštinėjant po miestą, galima užtikti netikėtų vietų – pavyzdžiui, vienišų pirštinių vartus:
Maistas labai įvairus – labai gardžiai ruošia erieną, avį suvalgo visą, net galvą ir raugintas sėklides, dar jautieną, laukinių paukščių ir žvėrių mėsą, įvairią žuvį:
Riebaluose kepami žagarėlius savo išvaizda primenantys kleinur:
Sriubas, kurios verdamos iš avienos arba žuvies su daržovėmis (bulvėmis, morkomis, porais).
Duoną. Valgoma tradicinė ruginė duona. Kepamos plokščios ir minkštos ruginės duonelės, tituluojamos vienomis sveikiausių pasaulyje.
Pieno produktus. Islandai valgo daug pieno produktų. Populiariausias tirštą jogurtą primenantis – skyr (kurio konsistencija primena pertrntą varškę). Jis maišomas su mėgstamais vaisiais, grūdais ar valgomas tiesiog apibarstytas cukrumi.
Daug dėmesio skiriama tiek sveikam maistui, tiek fiziniam aktyvumui – daug bėgiojančių, vaikščiojančių su lazdomis, mokyklose įrengts specialios mankštos klasės.
Tai tiek įspūdžių iš kelionės!
