Šiemet, kaip ir kasmet, trumpiausiąją metų naktį suliepnos laužai. Ši šventė švenčiama skirtingai – vieniems prie širdies senieji papročiai, folkloras ir tradicijos, kiti ieško kitokio pobūdžio pramogų – koncertų, maisto ir linksmybių, kaip įprasta dabar. Kiekvienas renkasi, kas mieliau jo širdžiai ir švenčia taip, kaip jiems norisi. Ir vadina ją visaip – ir Rasos, ir Joninės, ir Kupolinėmis.
Vis tik, kas per šventė yra Rasos ir kodėl ir kaip ją švęsti siūlo senieji papročiai.
Birželio 23 d. moeterys rinkdavo įvairias vaistažoles, nes tikėta, kad jos būtent šį vakarą įgyja stebuklingų, gydančių galių. Žolelių rinkimas vadintas kupoliavimu.
Dauguma papročių buvo skiriama netekėjusioms merginoms – jos pindavo vainikus (iš devynių ar dvylikos skirtingų žolynų), puošdavo jais galvas, burdavo ateitį. Puošdavosi baltais drabužiais, dainuodavo. Daugelyje dainų, žaidimų buvo garbinama saulė, jai dėkojama už šilumą, šviesą. Tam ir laužus sukurdavo – kuo didesni, kuo stipriau švies aplinkui – tuo geresnį derlių duos laukai.
Dar vienas stebuklingas paprotys – paparčio žiedo ieškojimas. Jo ieškodavo vidurnaktį, eidavo pavieniui, nesidairydami atgal. Už tai, tas, kas žiedą rasdavo – tapdavo aiškiaregiu: galėdavo girdėti žmonių mintis, suprasti paukščių ir gyvūnų kalbą, sužinoti visas paslaptis. Atėjus į miško gilumą ir suradus papartį po juo reikia patiesti nosinaitę ar skarelę, apsibrėžti aplink papartį šermukšnine lazda, pasidėti indą su šventintu vandeniu, užsidegti žvakę ir melstis. Tuomet suspindės švytintis žiedas ir nukris ant patiestos skarelės. Kol lauksi paparčio žiedo pražystant, tave gąsdins piktosios miško dvasios, todėl turi būti drąsus, susikaupti ir nesigręžioti. Paparčio žiedą patariama įsikišti po oda, prasipjovus rankos odą, kad jo nepamestum. Kol kas tokius žiedus yra radę tik pasakų veikėjai, bet kas žino, gal Jūs būsite pirmas?
Buvo žaidžiami įvairūs žaidimai – kur reikia supinti vainikus, šokinėti per laužus (jei peršokdavo vaikinas ir mergina susikibę rankomis – jie tais metais susituodavo).
Kaip jau minėjau, labai svarbi vieta Rasų nakties burtuose buvo skiriama vainikams – juos leisdavo į vandenį – upę ar ežerą. Netekėjusios merginos leisdavo du vainikus. Jei jie išsiskirdavo – mergina liks vieniša, o jei susiglausdavo – ras vaikiną. Jei leidsdavo vieną vainiką, tai žiūrėdavo kaip jis plaukia – jei plaukia, mergina ištekės, jei sustos – tai dar šiemet neištekės. Būtent šią naktį ir ramunės tiesą sako – galima burt – MYLI NEMYLI.
Dar vienas įdomus spėjimas merginoms: patariama prieš vidurnaktį iškasti darže gabalėlį velėnos ir jį apversti. Iš ryto pasižiūrėti į tą apverstą velėną, koks iš jos išlenda vabaliukas: jeigu pilkas – vyras bus neturtingas, paprastas; jeigu margas – vyras bus valdininkas arba kariškis; jeigu žalias – ūkininkas.
Stebuklinga esanti ir šios nakties rasa – reikia veidą nusiprausti, kad skaistus būtų, ne pro šalį ir pievoj visam išsivolioti.
Iš tikro, kai benuspręstumėt švęsti – svarbiausia, kad Jums smagu būtų.
Gargždų miesto programa:
