Riešinės

Senokai berašiau, ir ne iš tingėjimo – šiaip įsisukau į darbų ir užsiėmimų ratą. Mokiaus riešines megzti. Ir priežastis tam labai paprasta – paprašiau, vienos mezgėjos, kad man jas numegztų prie tautinio kostiumo, tai jinai sako – juk pati gali. Na, galiu – tai galiu. Ir ėmiausi visokius raštus nagrinėti, karolių varstymo subtilybėm domėtis. O kuo daugiau skaitant ir žiūrinėjant, pasimatė ir riešinių skirtumai bei grožis. XIXa- XX a. pradžioje, maždaug iki Pirmojo pasaulinio karo, riešines (arba runkelkas) buvo galima rasti beveik prie kiekvieno išeigai skirto kostiumo – ir dėl šilumos, ir šiaip pasipuošti. Paskui, kaip ir daugelis dalykų – „išėjo iš mados”. Mada, kaip žinoma, sukasi  spirale, ir šis tautinio kostiumo elementas dabar  drąsiai dėvimas ir prie šiuolaikinių rūbų. Juolab siūlų gausa, kokybė leidžia kurti subtilius raštus ir ornamentus. Dar viena iš priežasčių, kodėl riešinės buvo nebenešiojamos – pradėtos megzti ilgesnės ir įvairesnės pirštinių atnaros.

Seniau riešines devėjo ir vyrai, ir moterys. Tuo metu jos turėjo ne tik pasipuošimo, bet ir praktinę funkciją – jomis prispausdavo rankovių galus, kad nepūstų vėjas, nešalta būtų. Kasdienės ir nebūdavo labai gražios – visus galiukus sumegzdavo skersiniais ruoželiais arba vienspalves. Dauguma kasdienių riešinių numegztos kaip pirštinių atnaros apvaliai arba plokščiai, derinant gerąsias ir išvirkščias akis arba ripsu. Visuose etnografiniuose regionuose jos buvo labai panašios, net neatskirsi.

Už tai visas gražumas riešinių pasirodydavo šventadieninėse riešinėse. Jos būdavo kelių rūšių – ir apvaliai numegztos, ir plokščiai, kiauraraštinės su pamušalu, biserio karoliukais išdabintos. Be paprastųjų paminėtinos, dar ir nertos vąšeliu, Žemaitijoje, netgi užsegamos sagutėmis riešinės.

Mūsų krašto (žemaičių) riešinės būdavo mezgamos plokščiu ripsu, dėstant 2-6 skirtingas spalvas, skirtingo ar vienodo pločio ruoželiais. Žemaitijai būdingas ir kitoks riešinių dugnas, jei daugumoje regionų jis vienspalvis – juodas, žalias, raudonas, mėlynas, vyšninis ar violetinis, tai čia rasime 2-3 spalvų ruoželius – žalią ir violetinį, raudoną ir žalią, violetinį ir raudoną, raudoną, žalią ir juodą spalvas. Dažniausiai, šios riešinės puošiamos baltos spalvos karoliukais, raštą išdėstant viršutinėje riešinės dalyje, kuri kyšo iš rankovės. Labai retai naudoti spalvoti karoliukai. Raštai panašūs kaip ir audinių – geometrinės figūros, stilizuoti gamtiniai elementai, aštuonkampės žvaigždutės, kryželiai, taškeliai.

Tai va tokie pastebėjimai ir bandymai. Šalia esančioj parduotuvėj visus baltus karoliukus išpirkau, tai paskutines jau ne žemaitiškas numezgiau:Smagaus skaitymo!

P.S. Nuotraukose riešinės visos mano pačios megztos.