Štai ir vėl ruduo prasidėjo. Tikrai dar smagu pasidžiaugti saulės spinduliais, rūkais rytais ir rasos lašais voratinkliuos. Ne taip ir daug gražių dienų būna, todėl norisi išnaudoti kiekvieną saulėtą akimirką. Šiemet mūsų mokinukų jau daugiau – antroji dukra pradėjo keliaut į mokyklą. Taigi, vėl iš naujo pirmokė namuos. O tie, kas augina pirmokus supranta, kiek pokyčių šeimoje, vaikų galvose ir namų rutinoje. Mes tik pernai turėjom pirmą pirmokę, dabar antrą jau. Greitai tas laikas lekia. Šį sykį noriu papasakoti ne apie pirmokų rūpesčius ir adaptaciją, kas tikrai labai svarbu ir neliks neaprašyta, o apie saulėtą šeimos savaitgalį ir nuostabaus grožio Kretingos dvaro parką.
Taigi, Kretingos dvaro parke auga 6860 vienetų medžių, visas parkas užima 23 hektarus žemės. Čia auga ir didelis ąžuolas, kurio kamienas net 1,9 m skersmens. Be įprastinių akiai klevų, ąžuolų ir liepų yra net 44 egzotinių augalų, jau pasiekusių brandų amžių, rūšys ir formos. Juk ne kasdien pamatysi japoninį maumedį, dekoratyviosios formos vakarinę ir rytinę tujas, mandžūrinę araliją ir kitus nuostabius augalus. Beje, net tada, kai šiame dvare gyveno grafai Tiškevičiai, tokia išvyka, kaip mūsų šeimynos, būtų buvus įmanoma – nes grafai leido po vasaros parką vaikščioti kiekvienam mietelėnui ir valstiečiui. Dvaro istoriją mena trys kaskadiniai tvenkiniai, iš akmenų išmūrytas krioklys, I-ojo tvenkinio rytiniame krante stūksantys du didžiuliai akmenys. Vieną jų kretingiškiai nuo seno vadina Sofijos vaišių stalu, tuo pagerbdami grafienės Sofijos Tiškevičienės labdaringą veiklą. Antrasis – akmens luite iškaltas dvipusis suolas – vadinamas Meilės akmeniu. Sklando legendos, jog mylintieji būtinai turi prisipažinti apie savo jausmus prie šio akmens. Taigi, sumanę važiuot į Kretingą, nepamirškite namie savo antrosios širdies pusės.
Nuostabus fontanas, džiuginantis vaivorykštės spalvomis saulėtą dieną, plokštės su svarbiausiomis datomis, rožynai ir tiltai – tai ne vieninteliai gražūs dalykai dvaro parke – verta aplankyti ir astrologinį saulės kalendorių:
Jis rodo svarbiausias metų šventes – viena arčiausių – Rudens lygiadienis.
Grįžus namo dar reikia pasirūpinti ir šeimyna. Ir ne tik sekmadienio pietumis. Dabar rekonstruojama Minijos progimnazija džiugina patogesne ateities vizija, bet… sukelia ir šiek tiek nepatogumų. Kadangi, valgykla priima tik tuos vaikus, kuriems skirtas nemokamas maitinimas, kitiems reikia prisiminti pietų dėžutes, o mamoms kasdien sukti galvą, ką skanaus priešpiečiams įdėti savo atžaloms. Jeigu šitokią problemą turite ir jūs, o gal šiaip norisi šeimą palepinti saldumynų, siūlome javainių batonėlius.
Javainių batonėliai:
Reikės:
400 g avižų dribsnių 100 g tamsių razinų 100 g saulėgrąžų 100 g sviesto 100 g medaus 100 g rudo cukraus
Sausoje keptuvėje pakepinam dribsnius ir saulėgrąžas. Kadangi dribsnių ir saulėgrąžų daug, reikia arba labai didelės keptuvės (na, mes tokią turim – vis tik penkiese gyvenam) arba padalinti į dalis ir kepinti po truputį, kol gražiai pagels. Svarbu nesudeginti. Kvepia namai nuostabiai.
Tada verdame sirupe – puode storu dugnu ištirpiname sviestą, sudedame cukrų ir medų ir maišome, lengvai kaitindami, kol cukrus ištirps. Tada paliekame virti dar 5-7 minutes, nemaišydami. Patikrinkite ar karamelė išvirusi – lašelį įlašinkite į vandenį ir žiūrėkite, ar susiformuoja lašas. Kai karamelė išlaiko formą – vadinasi jau gatava.
Tada sumaišome karamelę su nuplautomis razinomis, dribsniais ir saulėgrąžomis. Maišykite labai atsakingai, kad neliktų sausų dribsnių.
Gautą masę aš supyliau ant silikoninio kilimėlio sausainiams kočiot, bet manau neblogai gautųsi ir ant kepimo popieriaus. Suformuojame didelį, maždaug 2 cm storio stačiakampį. uždenkite ir paslėkite, kad karamelė sustingtų.
Aš palikau per naktį, kitą dieną padalinau į gabalėlius.
Skanaus!
Vienas sunkiausių dalykų – visiems knietėjo paragauti dar nesustingusių – tai dalį išnešiojo dar byrančių. Bet negi kovosi su vaikų smalsumu?
