Pasirūpink savimi…

Šiandien tokia keista diena. Vasario 29-oji būna tik kas keturi metai. Vakar apsižiūrėjom, kad mūsų tinklapyje dar niekada nebuvo įrašo vasario 29-ą. Pats pirmasis. Iš pradžių galvojau jį parašyti labai šviesų ir sparnuotą. Dar tikriausiai ir parašysiu. Juk šiandien paskutinė kalendorinės žiemos diena.

 Paskui…

Už akių užkliuvo šita nuotrauka ir projektas, kad „Krūties vėžys tai nėra tik rožinis kaspinas”. Tai nėra ir taip toli nuo mūsų – kiekvienas aplinkoje turime draugių, sesių, mamų, močiučių, kurioms diagnozuota ši liga. O gal ir netekome jų. Ir vis tiek, nepagalvojame, kad reikia pasirūpinti savimi. Jeigu ne dėl savęs, tai dėl savo artimųjų. Atrodo, kad visi negeri dalykai gali nutikti kažkam kitam, tik ne jums.

Vienas įkvepiantis filmas šia tema: „Why I Wore Lipstick: To My Mastectomy” (2006).  Apie kasdienius dalykus, kovą ir pergalę. Apie pozityvų požiūrį į ligą. Jautrus filmas, priverčiantis pergalvoti asmeninius išgyvenimus, parodantis gyvenimo trapumą. Beje, jį rekomenduoju pažiūrėti ne tik moterims, bet ir vyrams. Gal tai padės geriau suprasti problemos dydį ir gal primins savam žmogui, kad reikia savimi pasirūpinti.

Statistikos tikrai neguodžiančios – kasmet tokių moterų vis daugėja. Blogiausia, kad vis daugėja sunkių, apleistų atvejų. O profilaktika – savęs apžiūrėjimas, savitikra – tikrai gali sumažinti šio susirgimo įsisenėjimo riziką. Žinoma, nereikia galvoti, kad kiekvienas pakitimas – jau vėžys, bet… kartais geriau pabūti truputį paranojiška, negu pavėluoti.

Beje, kai buvau Austrijoje seminare, susipažinau su keliomis moterimis po krūtų operacijų, pasikalbėjom. Kaip jos pačios sakė, svarbiausiai vėl pradėti gyventi – sportuoti, vaikščioti į pasimatymus, perlipti per save. Ir suprasti, kad moteris – tai ne tik graži krūtinė.

Pasirūpink savimi. Jei ne dėl savęs, tai nors dėl savų…