Kiekviena moteris, nuo tos minutės, kai tik aplinkiniai sužino, kad ji laukiasi – sulaukia milijono patarimų ir istorijų. Kartais ir pati, savo smalsumu, tai paskatina, paskui prisiklausiusi – jaučia daugybę baimių ir netikrumų. Tikrai žinau, kad įvairiausios „sėkmių” ir „nesėkmių” istorijos, verčia jaustis mamas nepilnavertėmis. „Tu ką, pati nemaitini?”, „Kodėl padavei vaikui tokio maisto?”, „Kokį čia vardą išrinkot?”, „Kodėl augini vaiką ne su daugkartinėmis sauskelnėmis?” ir dar milijonas kitų klausimų, kurie nepadeda moteriai nei pasijausti tvirčiau, nei išspręsti iškilusias problemas.
Kai gimsta mažylis, tai nuostabus laikas Jums ir jam. Juk tik Jūs geriausiai žinote, kas vaikui geriausia. Ir niekas, grūmodamas pirštu, negali nurodyti, kaip turi būti. Tai laikas, kai galite daryti taip, kaip norite. Visi patarinėtojai, žinotojai – jau turėjo galimybę pasirinkti, tai kas geriausia jų vaikams. Galėjo išrinkti vardus, kurie jiems gražūs. Pasirinkti maitinimo/primaitinim būdą ir laiką. Dabar Jūsų eilė.
Kad ir dėl sauskelnių. Jei turite laiko, norite naudoti daugkartines – naudokite daugkartines. Jei Jums mieliau vienkartinės – naudokite vienkartines. Apie abiejų rūšių sauskelnes rasite prirašytą aibę įrašų, bet juk vis tiek pasirinksite tai, kas jums patogiau ir geriau mažyliui. Mes naudojome vienkartines, nes kitaip miegoti nebūčiau turėjus laiko. Ir nesijaučiu prastesne mama, už tą, kuri naudojo daugkartines.
Jeigu Jūs norite maitinti savo vaiką krūtimi – puiku. Jeigu norite maitinti mišinėliu ar nutrauktu pienu – irgi puiku. Tai kiekvienos mamos laisvas pasirinkimas. Aš pati maitinau krūtimi (13, 11 ir 19 mėnesių), nes man taip buvo patogiau ir ramiau. Jei būčiau neturėjus pieno, negalėjusi – būčiau maitinusi mišinėliu. Ir nuo to, juk vis tiek ne mažiau mylėčiau savo vaikus.
Lygiai tas pats pasakytina ir apie primaitinimus. Jei Jums atrodo, kad reikia primaitinti anksčiau – mėginkite. Būna, kad tenka pradėti ir nuo 4, ir nuo 5, ir nuo 6 mėnesių. Kiekvienam vaikui individualiai. Nėra vienos vienintelės taisyklės visiems.
Jūsų vaikas miega tik Jūsų lovoje? Tai ir tegul miega, ateis laikas ir iškeliaus į savąją. Miega tik lopšyje, supamas, kėdėje? Jeigu tik Jums ir jūsų kūdikiui taip patogu – tai ir darykite taip. Visą gyvenimą taip nesitęs. O nervintis, kad „jūsų vaikas ne toks kaip kitų”, tikrai nėra jokios priežasties. Mes ir dabar dar kartais atsibundame lovoje penkiese, nes per naktį visi parguža į mūsų lovą. Ir ką?
Jeigu norite dirbti – tai Jūsų pasirinkimas, kaip ir Jūsų pasirinkimas būti su mažyliu, kiek galima ilgiau. Abu variantai puikūs. Tiek dirbdama, tiek būdama namie, Jūs pati puikiausia mama savo kūdikiui. Ir niekas neturi Jūsų kaltinti, smerkti ar kitaip įtakoti sprendimų. Ir niekam nieko Jūs neprivalote. Kaip ir jausti kaltę.
Iš tiesų, aš mėginu pasakyti, kad niekas geriau, nei Jūs pati nežinote visos situacijos, nepažįsta Jūsų kūdikio, šeimos, kad galėtų nuspręsti teisingai. Jūs galite išklausyti draugų istorijų, perskaityti milijoną knygų ir forumo pranešimų, bet rinktis teks Jums pačiai.
Nenagrinėju, jokių skirtingų „motinystės” mokyklų, neteigiu, kad viena už kitą pranašesnė. Žinoma, jei norisi padaryti kokį absoliučiai beprotišką eksperimentą, būtų neblogai pasikonsultuoti su gydytoju, kuriuo pasitikite. Dėl ramybės, kad nepakenktumėte vaiko sveikatai.
Tokios mintys artėjant Motinos dienai apie mamystę.
Būkit laimingos!
