Šis klausimas iškyla ne vienam. Tikrai nesiūlau taupyti taip, kad neišleistumėt nei cento pramogoms, geresniems dalykams. Labai mažas vartojimas – irgi nėra labai didelis gėris. Bet apie tai be manęs jau rašė krūva išsimokslinusių ekonomistų ir finansininkų.
Pakalbėsiu visai paprastai, kaip trijų vaikų mama. Pirmiausia, norėdami sutaupyti, bet nenuskriausti šeimos, pergalvokite savo įpročius. Smulkios išlaidos irgi – išlaidos. Paprasčiausias pavyzdys, jei kasdien apsipirkdami prekybos centre perkate naują maišelį už 30 centų, tai per metus sumelė gaunasi ne tokia ir maža – 109 litai. O juk išleidote tik 30 centų, menkniekis… Be to dar reikėtų pastebėti, kad tie maišeliai kaupiasi namuose, yra išmetami į šiukšlinę. 100 litų už šiukšles – tai daug ar mažai? Taigi, daugkartinis apsipirkimų maišelis – tikrai neprasta idėja.
Dabar apie maistą. Jau esu rašiusi, kad penkios sekundės sugaištos prie lentynų parduotuvėje, gali sutaupyti labai daug pinigų. Tai vien dėl galiojimo laiko. O kiek į šiukšliadėžę nukeliauja spontaniškai nupirktų, per daug prigamintų produktų? Pagal „Maisto banko” statistiką, kasdien maisto išmeta apie 2 procentus gyventojų, o kas savaitę – net trečdalis. Pinigais tai maždaug 30 litų per mėnesį. 400 litų – tai daug ar mažai? Tai gal verta sugaišti truputį laiko planuoti pirkiniams ir meniu.
Beje, ne mažesni pinigų traukikai yra ir įvairiausi katalogai. Jeigu daiktą perkate tik todėl, kad jį pamatėte gražioje nuotraukoje, kažin ar jis tikra būtinybė jums patiems ar namams. Beje, net mūsų vaikai žino, kad tai kas reklamuojama – nebūtinai yra pats geriausias daiktas. Juk šių daiktų kainoje prie vertės dar pridėti ir reklamos kaštai. Labai dažnai ne tokios garsios firmos daiktas yra tikrai ne ką prastenis, tik neturi blizgančio lipduko.
Dar vienas pinigų švaistymo būdas – pirkti tai, kas pigu. Perskaitėte teisingai. Jeigu daiktas kainuoja labai pigiai, tai pagalvokite, kokia yra tikroji jo vertė? Jei mėsos kilogramas kainuoja 15 litų, o dešrelių kilogramas – 5 litai, kiek mėsos yra tose dešrelėse? Šį klausimą jums gali padėti išspręsti net mokinukas. Tas pats su rūbais, baldais ir daiktais. Gal geriau mažiau, bet geresni?
Dar vienas įprotis padedantis taupyti – pietūs. Jei valgai namie pasigamintą maistą, išlaidas galima sumažinti pusiau. Nesiūlau visiškai atsisakyti pietavimo ne namie, bet… kartais galima ir pataupyti. Kad ir kavą vežtis termosiniame inde, o ne pirkti degalinėje.
Taigi, permąstykite savo įpročius ir tikrai rasite, kur be reikalo išlaidaujate. O tai, kas netikėtai atsiras – galima leisti malonumui.
Ir lai smulkmenos Jūsų neužgožia, mažos nuodėmės daro gyvenimą gražesniu.
