Vakar buvom paskaitoje darželyje. Manau, kad ši informacija tikrai būtina ir naudinga kiekvienam. Visada, kai kalba pradeda suktis apie patyčias, kažkodėl visi prisimena mokyklą ir paauglius. Jau tapo „norma”, kad tyčiojasi 10-15 metų vaikai, o plintant technologijoms atsiranda vis daugiau patyčių formų. Dabar negana, kad vaiką primuša, apspjaudo, sugadina jo daiktus, dar ir nufilmuoja ir paviešina internetinėse erdvėse. Negana to, visos ligos jaunėja, ir depresija dabar diagnozuojama ir mažiems vaikams, o ryžtis savižudybei gali ir penkiametis.
Vaikai patyčias patiria ir namuose, reiktų nepamiršti, kad niekada nereikia žeminti vaiko, o kritikuoti galima ne asmenį, o elgesį. Kitaip, tos visos pastabos – „Tu žioplys”, „Kvailys” ir pan. gali atsisukti prieš jus pačius. Vaikas išmoks būti bejėgis, nes jei jau esu kvailys, tai negaliu nieko gudraus padaryti.
Visose patyčių situacijose yra trys galimi vaidmenys:
– auka; – skriaudėjas; – stebėtojas.Kaip bebūtų gaila, neigiamų pasėkmių išvengti nepavyksta niekam.
Reikėtų labai stipriai susirūpinti, jeigu pastebėjote, kad anksčiau noriai ėjęs į darželį vaikas pradėjo jo vengti, namuose grįžęs tapo irzlus, nepasakoja apie tai, ką veikė per dieną, žaidimuose pastebėjote, kad atsirado agresija – muša meškiuką, lėlę, plėšo, gadina daiktus. Jeigu iš darželio grįžo su įbrėžimais, mėlynėmis, nors auklėtoja neužsiminė, kad buvo nugriuvęs ir užsigavo. Jeigu vaiko daiktai sugadinti, suplėšyti. Šie ir kiti veiksniai, gali rodyti, kad Jūsų vaikas tapo patyčių auka.
Svarbiausia, su vaiku kalbėtis. Vien vaikui išsipasakojus, sumažėja baimės. Be to, problemą galima išpręsti, jai dar neįsigalėjus. Blogiausia, kad aukos vaidmenį priėmęs darželyje, ji atsineša ir į mokyklą. O paskui, tai lyg šleifas lydi visą gyvenima – žema savivertė, įtarumas, nepasitikėjimas savimi ir kitais.
Ne ką smagiau ir skriaudėjui, nes laiku jo nesustabdžius, jis įsivaizduoja, kad yra neįveikiamas. Kaip minėjo psichologė, skriaudėjais labai dažnai tampa buvusios patyčių aukos. Jei pastebėjote, kad vaikas agresyvus, jei juo skundžiasi – būtinai kreipkitės pagalbos į profesionalus, nes „auklėjimas diržu”, gali iššaukti dar didesnę agresiją ir kerštą.
O kaip su stebėtoju? Jis matė, kaip skriaudžia draugą, bet nieko nepadarė. Tokie vaikai irgi jaučia didelę baimę, skatinkite vaikus kalbėtis, išdrįsti pasakyti, padėkite rasti pagalbą.
Nuo mūsų pačių priklauso, kokie saugūs bus mūsų vaikai.
Pagalbos telefonai:
Vaikų linija. Vaikų linijos telefono numeris yra paprastas ir lengvai įsimenamas: 116111. Skambučiai šiuo telefono numeriu yra nemokami.
Vaikų linija (budi savanoriai konsultantai, profesionalai, nuo 11 iki 21): 8 800 11111 (arba bendruoju telefonu 112)
Jaunimo linija (budi savanoriai konsultantai, profesionalai, dirba visą parą savaitgaliais, darbo dienomis nuo 16 iki 7): 8 800 28888
Vilniaus Vaikų linija
RUL Vaiko raidos centras
Vytauto g. 15, LT-8118 Vilnius
Tel. (8 5) 278 0525
Faks. (8 5) 278 0525
El. p. vilnius@vaikulinija.lt
Kauno Vaikų linija
Vaikų gerovės centras ,,Pastogė”
P. Plechavičiaus g. 21, LT-49260 Kaunas
Tel. (8 37) 310 956
Faks. (8 37) 313 912
El. p. kaunas@vaikulinija.lt
Klaipėdos Vaikų linija
Klaipėdos mokyklų pedagoginė psichologinė tarnyba
Debreceno g. 41-1, LT-94164 Klaipėda
Tel. (8 46) 342 253
Faks. (8 46) 345 420
El. p. klaipeda@vaikulinija.lt
