Turtingiausias pasaulio žmogus 2011 – Carlos Slim Helú. Foto iš Wikimedia Commons.
Ne, ne apie fizines bausmes šį sykį. Apie dėmesį. Kaip žinia, gyvename dinamiškame ir skubančiame pasaulyje. Ryte su savo brangiausiais žmogučiais matomės 20-40 minučių: kol atsikėlę apsirengiame, susitvarkome rytinius tualetus, nuvežame į darželį ar mokyklą. Po darželio – būreliai, užsiėmimai, sportas, dailės ar muzikos mokyklos. Vakare belieka laiko pavalgyti vakarienę ir prasideda vakariniai ritualai, po kurių seka migdymas, nes rytoj keltis vėl 6:00. Ir taip nuo dvejų metų amžiaus, kai tik tėveliams baigiasi vaikų auginimo atostogos. Ar ne per anksti?
Vyresni žmonės į tokį jaunimą (dabartinius trisdešimtmečius) žiūri su pasibaisėjimu. Seniau taip nebūdavo. Sovietiniais laikais netgi būdavo sudarytos sąlygos vaikus prižiūrėti iki jie išeis į mokyklą. Ką turėjo tie žmonės, ko neturime mes. Ką mes praradome? o gal jie buvo neatradę? Galiausiai – kas pasaulį apvertė aukštyn kojom?
Iš kitos pusės, skaitome, kad turtingiausias pasaulio investuotojas (žmogus, kurio turtas sukurtas vien investuojant) Vorenas Bafetas pirmąją investiciją padarė būdamas vos vienuolikos metų. Turtingiausiu šiemet Forbes tituluojamas meksikietis Carlos Slim, anot Wikipedia, pirmąsias akcijas įsigijo vos dvylikos. Ką šie žmonės prarado, palyginti su dirbančiais nuo algos iki algos gerais šeimos žmonėmis? O gal tai šeimos žmonės ko nors nežino ar daro neteisingai?
Ir blogiausia, kad sykį padarę ką nors blogai šioje srityje turime mažai šansų pasitaisyti, arba tas pasitaisymas yra ilgas ir sudėtingas. Pasisakykite komentaruose.
