Šįvakarą išmėginom Beatos rūgštynių sriubą. Šiaip televizoriaus nežiūriu, bet buvom svečiuose ir visai miela buvo matyti „skaitytą” veidą. Sakau skaitytą, nes laikas nuo laiko permetu akimis tai, kas rašoma tinklapyje – paprastai, žmogiškai. Šiaip jau rūgštynių sriuba gal nelabai būčiau susigundžiusi, bet kažkaip įdomiai nuskambėjo derinys – rūštynės ir kvietinės smulkios kruopos.
Aišku, kai eini pirkti produktų be sąrašo ir tik parduotuvėje sugalvoji, ką gaminsi, labai sunku tiksliai atsiminti visus produktus. Tai pamiršau salierą. Sriuba buvo gardi ir be jo, kitą sykį darysim naują dublį – visiškai pagal instrukciją.
1 didelė morka 2 bulvės 200 g rūkytos mėsos 300 g sūdytų rūgštynių 100 g smulkių kvietinių kruopų 2,5 l vandensPirmiausia nulupom porą bulvių, morką ir svogūną. Turiu dvi dideles mėgėjas pjaustyti – tai morkos, svogūnas ir rūkyta mėsa buvo susmulkinta akimirksniu. Pakepiname keptuvėje rūkytą mėsą, morkas ir svogūnus. Viską supilame į verdantį vandenį.
Bulves sutrupiname į sriubą. Man tai buvo nauja, nors Dainius sakė, kad pas juos Dzūkijoje tai įprastas būdas. Na, bet man atleistina nežinot – aš juk žemaitė. Kai peiliu užkabini ir laužai į puodą gabaliukais. Ir Jūs žinojot?
Suberiame porą saujų kvietinių smulkių kruopų.
Pamaišome, verdame, kol bulvės ir kruopos suminkštėja (gaunasi maždaug 20 – 25 minutės).
Pačiam gale sudedame sūdytas rūgštynes. Turiu prisipažinti, kad jas labiau mėgstu šviežias iš daržo, o sūdytos labai didelio susižavėjimo niekad nekėlė. Bet kokia rūgštynių sriuba be jų?
Sriuba gaunasi tiršta, soti. Kam patinka – galima įdėti grietinės, nors skanu ir be jos.
Skanaus.
