Norite matyti kaip auga jūsų vaikai? Ištrūkite iš „žiurkių rato”!

Šiam įrašui mane įkvėpė keletas dalykų. Pokalbiai su žmonėmis, savo gyvenime jau pasiekusiais finansinės ir tikrosios laisvės, taip pat bendravimas su to siekiančiais žmonėmis ir, žinoma, su tais, kurie eina priešinga kryptimi – bėga nuo nepriklausomybės.

Mano istorija buvo labai paprasta (tiems, kurie nežino) – nuo mažens norėjau turėti pinigų. Norėjau tų daiktų, kurių turėjo mano bendraamžiai, kiemo draugai, o aš neturėjau. Po to man trūko to ką turėjo kursiokai, o po to kolegos. Tai buvo nesustojamas noras turėti daugiau. Kuo viskas baigėsi? Vieną dieną supratau, kad gyvenu gerame bute, turiu naujų automobilių, ir… grįžtu namo tik permiegoti bei nusiprausti. Būčiau galėjęs gyventi bendrabučio kambaryje, kur telpa tik lova, dušas, ir spinta kostiumams. Beveik visą laiką praleisdavau darbe.

Kas pasidarė po to? Po to išėjau iš darbo. Turėjau daug laiko ir neturėjau pinigų – liko paskolos, lizingai ir kiti šiuolaikinio žmogaus atributai. Tada pradėjau savo verslą ir… tikėjausi, kad štai dabar mano gyvenimas pasikeis, turėsiu pinigų ir galėsiu džiaugtis tuo ko trūko dirbant darbe – laisvu laiku.

Ar taip atsitiko? Nepatikėsite, bet – ne! Truko dar 7 metus, kol galėjau išeiti iš savo verslo ir pagaliau pasakyti – aš vėl turiu laiko… ir po krizės nusiaubta įmonė vėl stojasi ant kojų, neduodama norimo rezultato.

Kuo tai siejasi su šiuo įrašu? Paprastai – apie daug čia paminėtų dalykų nesusimąstome, kol mūsų neištinka krizės – emocinės ar finansinės (neretai būna kad iš tinka abi iš karto). Aš jau žinau atsakymą, buvau disocijuotas, taigi nenuostabu kad nemačiau akivaizdžių ateinančios griūties požymių.

Mano draugas, Aivaras, nuo nulio pastatęs milijoninį verslą, ne kartą apie tai sakė: „Žinai, nemačiau kaip užaugo vaikai. Atrodo tik gimė, o čia jau žiūrėk, ir išvažiavo į studijas užsienin. Prabėgo tie metai kaip akimirka“.

Bėda, kad dauguma žmonių mano neturį jokios galimybės kažką pakeisti ir net nebando jos ieškoti. Jie ieško geresnio darbo, kuriame uždirbtų daugiau, dirbdami ilgiau ir sunkiau. Taip jie iškeičia į pinigus dar daugiau savo gyvenimo valandų, kurių skaičius labai ribotas. Kiekvienas žmogus turi po 24 valandas, tad kiek jų praleidžiate prasmingai ir laimingai jūs?

Jei jūsų nedžiugina perspektyvos, apie kurias rašiau, galiu nuraminti – jos nedžiugina nieko. Kitas klausimas – ar esate pasiruošę padaryti žingsnius, kurie iš esmės pakeistų situaciją.

Tai nereiškia, kad bus labai lengva. Ten, kur dabar esate – atsidūrėte, dėl to kad priėmėte tam tikrus sprendimus savo gyvenime. Tai kad skaitote šį blogo įrašą, yra jūsų sprendimas. Tai ką darysite jį perskaitę, bus jūsų sprendimas, tik jūsų.

Manau svarbiausia – suvokimas kas iš tikro vyksta jūsų gyvenime. Ar esate ten, kur iš tikro norite būti? Gal laikas sustoti ir viską apsvarstyti iš naujo? Tai nereiškia, kad turėtumėte imtis drastiškų priemonių ir viską mesti. Prireiks plano, kaip viską pakeisti ir veiksmų, kuriuos žengus pokyčiai pasimatys.

Bet kuriuo atveju – keisite savo gyvenime ką ar ne, linkiu siekti kuo daugiau asmeninės laisvės ir finansinės ir emocinės, bei augti! O tada stebėti gyvenimą ir juo džiaugtis.