Taigi – darbštumas ir stropumas – tai dorybė ar yda? O perdėtas darbštumas, liaudyje dar vadinamas darboholizmu? Besaikis produktyvumo didinimas ir rezultatų „auginimas” išsekina žmogų fiziškai ir psichologiškai ir, netgi, galima pasakyti, nužudo kūrybiškumą. Anot gigaom, darboholizmas įstumia žmogų į rutinos vagą ir tuomet efektyviai atliekami darbai, nereikalaujantys kūrybiškumo. Žmogus tarsi užsiciklina, smegenys negali atsikvėpti. Tai tarsi pamatų griovio kasimas vien tam, kad kastum, be jokios perspektyvos ir nematant pastato. Tiesiog iškasei griovį vieniems pamatams ir kasi sekantį griovį.
Jei esate tokioje situacijoje, gydymas tėra vienas: privalomas laisvo laiko sau paskyrimas, tuo metu visiškai atsiribojant nuo darbinių dirgiklių: mobilus telefonas, internetas, kompiuteris ar panašiai. Toks „smegenų atokvėpis” tarsi užveda jas naujam darbui, naujoms, kūrybiškoms mintims, tarsi kompiuterio perkrovimas. Žinoma, kūrybiškumą skatina ir tinginystė, troškimas daugiau laisvo laiko, nes tai priverčia pažiūrėti į užduotis kūrybiškai ir pasistengti jas atlikti greičiau bei efektyviau, tačiau neprarandant kokybės. Netgi širdies raumuo atsipalaidavimo būsenoje yra iki 75% laiko.
Taigi – būkite kūrybingi ir neišsekinkite savęs. O „iš niekur” atsiradusį laisvą laiką, bent jau savaitgaliais, tikrai yra kur praleisti.
Iš kitos pusės: yra tyrimų, kurie rodo, kad darboholikai linkę gyventi ilgiau ir turi iki 30% mažesnę tikimybę susirgti bet kuria mirtina liga. Galbūt todėl, kad nelieka laiko kitiems žalingiems įpročiams?
