Šis straipsnis pilnai perspausdintas iš Nematomos rankos tinklaraščio. Autorystė yra Šališko Stebėtojo. Tikiuosi kolega nesupyks.
B.Kaplano knyga Selfish Reasons to Have More Kids dar neparduodama, bet apie ją jau verda diskusijos. Jeigu teisingai suprantu, pagrindinė knygos mintis – kad tėvų pastangos auklėti ir lavinti vaikus turi žymiai mažiau įtakos vaikų tolimesniam gyvenimui nei dauguma žmonių mano, todėl neverta per daug baimintis, kad pritrūks laiko ar pinigų vaikų reikmėms, taigi verta turėti daugiau vaikų. B.Kaplanui didelę įtaką padarė J.R.Harris knyga The Nurture Assumption, viena iš pirmųjų atkreipusi dėmesį į tai, kad įvaikinimo ir dvynių tyrimais (lyginant skirtumus tarp įvaikintų ir biologinių vaikų, toje pačioje šeimoje augusių identiškų dvynių ir toje pačioje šeimoje augusių neindentiškų dvynių) nepavyksta aptikti ženklios auklėjimo ir lavinimo įtakos tam, kas rūpi daugeliui tėvų: kokie bus jų suaugusių vaikų charakteris, intelektas, pajamos, sveikata, vertybės ir t.t. Dvynių ir įvaikintų vaikų tyrimai svarbūs tuo, kad padeda atskirti genų ir aplinkos įtaką. Nemaža dalis diskusijos dalyvių neatkreipia į tai dėmesio ir panioja tėvų įtaką (kuri sudaryta iš tėvų genų, aplinkos ir pastangų auklėti bei lavinti) su auklėjimo ir lavinimo įtaka. Kaip ten bebūtų, B.Kaplano knygą atrodo bus naudinga paskaityti ne tik bandantiems apsispręsti, kiek turėti vaikų, bet ir visiems, laikantiems save išsilavinusiais žmonėmis.
Tikrai įdomios mintys ir verta įsigyti bei perskaityti knyga. Juk taip malonu būti savanaudžiui.
Skaitymo ir prenumeratos verta ir pati nematoma ranka.
