Lietuvoje dabar kiekvienam tūkstančiui vyrų tenka 1169 moterys, čia pagal Lietuvos 2011 išankstinio surašymo duomenis. Vadinasi, vis daugiau namų ūkių turi pasikliauti jomis, o ne vyrais.
Visais laikais moterys rūpinosi namais, vaikais, vyrai – namų ūkio išlaikymu ir maistu. Kintant gyvenimo situacijai, kartais situacija keičiasi labai neprognozuojamai. Nežinau, ar pastebėjot, bet sunkiais laikais moterys mobilizuoja savo gebėjimus ir jėgas. Istorijoje tokių faktų ne vienas ir ne du. Vienas geriausiai žinomų, dar XVI amžių siekiantis – Briugės nėriniai. Nepasiturinčių šeimų moterys nėrė, kad netektų prašyti išmaldos ir šeimos galėtų išgyventi. Tai nėra verslas, veikiau amatas, nes duoda pajamas tol, kol miklūs pirštai lekioja ritėmis.
Panašiai elgiasi moterys visais laikais – joms rūpi vaikai, šeima, šeimos gerovė. Žinoma, labai dažnai prilipdomas „supermamos” epitetas, nes maždaug – „numezgė šaliką ir nori jį parduoti”, tačiau žvelkim truputį giliau. Ta mama, kuri numezgė šaliką ir nori jį parduoti – ne prašo, o siūlo savo paslaugą, produktą. Taip, tai nėra superduper kompiuterinė programa. Bet duonai užteks.
Iš tikro, rašau todėl, kad noriu padrąsinti moteris ko nors imtis. Pirmiausia, pagalvokite, ką mokate geriausiai – siūti, megzti, auklėti vaikus, fotografuoti ar tvarkyti namus. Gana skųstis, kad nėra darbo – susikurkite jį pačios. Tada, kai nuspręsite, kas yra tas Jūsų „arkliukas” – tikrai palengvės. Ir nors šį sykį tai skambės labai ciniškai, gyventi nepritekliuje dažnai pačių žmonių sąmoningas pasirinkimas. Niekas nieko veltui neduoda ir neklysta tik tie, kurie nieko nedaro. Lengva susirasti, ką nors, ką galima apkaltinti dėl to, kad nesiseka – valdžią, verslininkus, galų gale – mėnulį. Daryti sunku. Tai, ką mokate geriausiai gali tapti papildomu darbu arba virsti verslo idėja.
Antras, bet ne mažiau svarbus klausimas – „Kokią kainą aš galiu sumokėti?”, nes dirbant sau mokama labai brangiai (kalbu ne apie pinigus, nes jei jų yra viskas daroma brangiai ir greitai) – laiku – nematoma, kaip auga vaikai, rečiau susitinkama su draugais ir pan. Ypač pačioje pradžioje, kol dar tik statomas pamatas. Labai nekomfortiška ir nepatogu. Už tai nekainuoja daug pinigų. Tvermės dėsnis visada galioja – moki arba pinigais, arba laiku.
Trečias dalykas – planas. Galima turėti pačią geriausią idėją, bet jeigu nemoki jos surašyti, apskaičiuoti ir suvaldyti – tai tik graži idėja. Verslo planą rašyti reiktų taip, kad jį paėmęs bet kuris žmogus suprastų, ką ruošiatės daryti. Ir ne todėl, kad duotumėte jį kam nors skaityti – jums pačiai taip bus žymiai paprasčiau.
Ir ketvirta – darykite. Bandykite, klyskite ir vėl darykite. Čia ne loterija, taigi Jums tikrai turi pasisekti.
Gerų minčių!
Jeigu jau kalbama apie mamas (kurioms „rūpi vaikai, šeima, šeimos gerovė”), tai paminėtoji vyrų ir moterų skaičiaus statistika visiškai ne vietoje. Nurodytą skaičių pagrinde lemia pensijinio amžiaus moterys, o pavyzdžiui iki 25-erių metų vyrų yra daugiau negu moterų, trisdešimtmečių vyrų ir moterų tiek pat.
Šitų amžiaus grupių statistika gal dar blogesnė – nes vyrai išvykę į Angliją, Norvegiją, Airiją…. laimės ieškoti.
Istorijoje ne vienas pavyzdys, kai be vyrų likusios moterys ne tik nepražūdavo, bet ir nuveikdavo neįtikėtinus darbus, tarkime, Berlyną po Antrojo pasaulinio karo atstatė moterys.