Sveiki, esu dviejų aktyvių berniukų tėtis ir noriu pasidalinti keletu minčių apie TV rodymą vaikams iki 5 metų. Mano berniukams 3,5 ir 4,5 metų, taigi apie vyresnių vaikų reakciją į tokį televizijos rodymo būdą, negaliu pasakyti.
Sutikite, šiuolaikiniai animaciniai filmai kartais atrodo baisūs net suaugusiems. Juose rėkiama šaukiama ir nuolat kaunamasi. Gėrio ir blogio kova, aišku, yra amžinas dalykas, tačiau japoniškuose filmukuose gėris pergalę pasiekia gana sunkiai ir dažnai per atsitiktinumus. Be to tokiuose animaciniuose filmukuose labai daug smurto.
Su žmona seniai galvojome, kaip išspręsti televizijos žalos problemą. Radome gana neblogą išeitį, kuria ir norėčiau pasidalinti.
Mūsų namuose yra du televizoriai – vienas vaikų kambaryje, kitas – tėvų. Tėvų kambaryje esantis televizorius rodo daugybę programų, o vaikų kambaryje – tik kelias traukia su kambarine antena ir tai nelabai kokybiškai. Norėdami tinkamai auklėti savo vaikus, nusprendėme, kad televiziją jie matys tik mūsų kambaryje ir tik tada, kai jiems leisime. Tuo tarpu televizorių žiūrėti jie galės kada tik panorėję. Nupirkome DVD grotuvą (apie 150 lt) ir keletą DVD po kelis litus su vaikiškais filmukais, įgarsintais lietuviškai. Teko pasiknaisioti ir internete, kur suradome šimtus senosios animacijos filmukų. Tarybiniai animaciniai filmai, dar vadinami “multikai” neturi tokio didelio smurto, tačiau yra visada pamokantys. Juose nėra nieko apie tarybinę santvarką, tačiau vaikams visada įdomu pasižiūrėti įvairiomis animacijos technologijomis sukurtus animacinius filmus. Kai pritrūkstame filmukų, visada galima juos susirasti Youtube ir parsisiųsti (naudoju Keepvid.com parsisiuntimo puslapį, kuris leidžia iš Youtube parsiųsti ne tik pati vaizdo failą, bet ir garsą mp3 formatu). kokybė nėra labai gera, tačiau žiūrėti galima. Prisiminkime, kad vaikystėje juos žiūrėdavome per nespalvotus televizorius.
Tokiu būdu animaciniai filmukai yra mūsų parenkami tie, kurie turi tam tikrą auklėjamąją vertę arba yra įdomūs. Turime ir Tomą ir Džerį, tačiau stengiamės jo dažnai nerodyti.
Neseniai parsisiuntėme iš interneto senuosius Disnėjaus filmukus anglų kalba, kur labai daug dainuoja ir šoka. Vaikai žiūri Bembį, Pelenę, Snieguolę ir septynis nykštukus išsižioję. Taip pat jau pradeda pagauti kelis angliškus žodžius.
Tikiuosi, kad šis būdas apsaugoti vaikus nuo neigiamos informacijos per TV padės ir kitiems tėvams. DVD grotuvai dabar nebrangūs, o internetas pilnas senosios animacijos, kurią dabar vėl pradėjo rodyti TV8 televizija.
Reklama: http://www.goit.lt/lt/
Šitame įraše – filmas apie multiplikaciją ir mūsų šeimos pastebėjimai: http://eitne.lt/2011/filmukai-vaikai-ir-musu-ateitis/
Mariau, šauniai sugalvojot. mes tai tik vakarais po du parodom „senovinius”, kaip Milda vadina :)Nemanau, kad didelis nuostolis, kad nemato transformerių…
Mes ir daugiau parodom. Keista, kad „smurtinio” rusiško filmuko „Nu Pogodi” jie labai netrokšta :)
tai, kad grįžtu 20 valandą, tai daugiau kaip du nelabai išeina pagal miegojimo režimą ;)
O mes namuose turime TV, bet žiūrime tiek patys retai (paprastai Panorama, viena kita filma, nors dazniau koki parsisiųsta į serverį koncertą), dar rečiau TV jungiam vaikams. Taigi mūsų šeimoje vaikai filmukus žiuri tik savaitgalio rytais ir tik per LTV. Vyresnėlė dar turi keleta mėgiamų laidų – "tūkstantmečio vaikai" ir dainavimo koks konkursas (dabar "vunderkindai"). Paprastai šeštadienį ir sekmadienį TV jungiame nuo 9h. ir apie 11 ji išjungia pati 6 metų dukra, maziukai tam nepriestarauja, paprastai jau buna kuo kitu užsiėmę. Jei rodome kokią parsiųsta animaciją, tai būna 1-2 kartus per mėnesį ir ją žiūrime dažniausiai kartu. Vaikams beje tas TV ir šiaip niekada nebuvo stebuklas. O vietoj kitiem įprasto tv fono namuose, mes seniai pasirinkome radiją. Beje LRT "vakaro pasaka" iki šiol mane stebina savo skaitymais, o vaikai ją labai mėgsta. O Po to visai smagu pratęsti savo skaitymus ir jiems i loveles sugulus, bei padiskutuoti. Vaiku kambaryje, kaip ir miegamajame aš nesuprantu TV :D nu man atrodo, kad tai yra tokios vietos kur galima turiningiau laika praleisti.. Atleiskit, bet tokia mano nuomonė.
Birute, būtent. Mūsuose irgi radijas kaip fonas groja ir, kol kas, ten reklamos nelabai daug talpina, tai galima paprastai klausyti. Be to, kadangi grojam M1+, tai ir vaikų muzikinis skonis ugdosi atitinkamas ir angliškais žodžiais pasidomi vaikai.
Ir smagu, kad vis daugiau ir daugiau žmonių darosi protingesni ir nepasiduoda smegenų plovimui per TV.
Mano mažė žiūri Dorą, Mikio klubą, rusiškus kelis kanalus, Jim Jam lyg, taip vadinasi ir pan. Gaila, kad jie visi anglų k. geriausiu atveju. Bet jie mieli, man pačiai labai patinka – atlieka užduotis, moko kaip nusiraminti, kaip susikaupti, spalvas, daineles. Ne dažnai, bet deja, kai tenka namie dirbti, o dukrai sirgti – būna jai džiaugsmo filmadienių :)
Šaunuolis, Mariau! O nepastebėjot, kad rusiškuose filmukuose kartais per daug seksizmo, pasenusio moralizavimo?
Ieva, pastebėjau. Štai Mikė Pūkuotuko filmuke asiliukui su vinimi prie užpakalio prikala uodegą. Tai pačio aukščiausio lygio užuomina į analinį seksą ;). Na palauk Zuikis – tikrai moteriškos giminės, nors rengiasi kaip berniukas :) Be to senio šalčio kostiumas jam tinka labiau nei vilkui snieguolės – pats tikriausias transeksualumo demonstravimas.
Moralizavimas irgi yra, nes viskuo reikia dalintis, reikia gyventi draugiškai, o karvė, kurią išsinuomavo naujieji Rūgpienių kaimo gyventojai, yra valstybės, nors verčiukas, kurį ji atsivedė ir pienas – jau priklauso jiems :)
Jei rimtai, tai manau, kad skandinavai, kurie gyvenana modernioje socialistinėje santvarkoje irgi to paties savo vaikus moko :) Gal kiek atviriau ir ne taip subtiliai.
Ieva, Marius jums atsakė po straipsniu eitne.lt portale.
Va, prisiminiau straipsnį, – pas mus filmadienis šiandien :) Kaip smagu, per Disney Junior, po filmuko – mankštelė vaikučiams :) Tokia smagi, mano mažė iškart į priekį ir daro žingsnelius laiminga su tais vaikučiais iš TV :)