Tinklaraščio naujagimiai: Dešimtasis Nedutės mėnuo

Dešimt mėnesių! Nesitiki! Šiandien su vyru prisiminėm gimdymą, atrodo, tai buvo visai neseniai. Nedutė jau bando vaikščioti. Tos dienos, tos akimirkos taip greitai lekia. Jas taip norisi pristabdyti. Gerai, kad bent fiksuoju fotoaparatu kiekvieną dieną.

Praėjo pirmosios Nedutės Kalėdos, žinoma, su kalnu dovanų, įspūdžių, naujais pasiekimais. Ji man tokia didelė atrodo, kad nesitiki, jog tik ką lopšyje gulėjom. Didžiausias mėnesio pasiekimas – stovim tvirtai, dažnai bežaidžiant, bet kur, bet kada stojamės ir stovim kuo puikiausiai. Tiesa, žengė ir pirmuosius savo žingsnelius – susvyravo ir atsisėdo. Viskas, daugiau nebando, labai labai atsargi ji. Norėčiau, kad visada tokia būtų, saugi išliktų visą gyvenimą.

Man nesinori, kad viską ji anksti darytų. Nedutė įsikibus eina kaip vijurkas. O  nėra įsikibti –  stovi. Lyg ir  norėtų žengti, bet pliumt … sėdi. Tada skubiai ropoja prie tikslo. Visur lenda, viskas įdomu.

Šventėme sesės  Viltės ketvirtąjį gimtadienį – tai buvo džiaugsmo Nedutei!  Nauji žaislai, daugybė vaikų ir žaidimų. Labai mėgsta būti su sese, laukia jos grįžtančios iš darželio, ilgisi, labai džiaugiasi pamačiusi. Žaidžia smagiai susėdusios, tačiau ne visad žaislais pasidalina. Dabar vyresnioji nusileidžia visada mažajai.  Labai patiktų, kad visad taip gerai sutartų, viena kitą palaikytų.

Naktimis dar valgome mamos pienelį, o dieną košes kertam. Turim 6 dantukus, daugiau nematyti, kad lįstų. Labai mėgsta griaužti džiuvėsėlius, tai jos desertas. Visada po pietų ir vakarienės jį gauna. Tai laimės ohoho! Aišku, labai jau lenda į tėvelių lėkštes ir nori viską paragauti.