Press "Enter" to skip to content

Mokomės kantrybės

Photobucket
Labai dažnai mamos skundžiasi – „nebeturiu kantrybės su tuo vaiku, visur lipa, viską griauna”, kita guodžias, kad nebegali pakęst nesurinktų žaislų, trečioji jaučiasi neturinti jokios ramios minutės.

Taigi, ką galima patart. Radau tokius patarimus, jais ir dalinuosi:

– jei vaikui nesiseka piešti. Vaivutė irgi dažnai skundžiasi, kad nepieš, nes jai „gaunasi tik makaliūzės”. Nuolat stengiamės vis grįžti prie piešimo, parodau, kaip laikyti pieštuką, mėginame aiškinti ką piešia, giriu pastangas, o ne rezultatą.

– vaikas mėgina atkreipti dėmesį, kai jūs kalbatės su kuo nors telefonu arba sprendžiate kokią problemą. Man labai dažnai pasitaiko tokios situacijos. Anksčiau prašydavau, kad netrukdytų, nes kitaip nežaisiu/nepiešime/nebus filmukų.  Pasirodo reikia elgtis priešingai.  Yra patarimas pasiūlyti vaikui palaukti, kol kalbatės su drauge, o paskui pažadėti pažaisti ar ką nors nuveikti. Jeigu vaikas turės ko laukti, tai ir palieka ramybėje. Svarbu tuo pernelyg nepiktnaudžiauti.

– gaminant valgyti, vaikas zirzia, kad yra alkanas. Prašo saldainių, tranko šaukštu per stalą. Blogiausia, ką galima padaryti, tai susinervinti ir pačiai pradėti rėkti, kad „mėsa greičiau neišvirs, jeigu rėksi”.  Šioje situacijoje patarimas toks: jeigu vaikas vyresnis, jo galima paprašyti padengti stalą, o kažkokį minimalų darbelį galima sugalvoti ir mažesniam. Darbuojnti laukti neprailgs, be to turėsite progą pagirti vaiką už gerą darbą.

– vaikui nesiseka pastatyti bokšto, todėl visas kambarys kaippo karo, po kojomis svaidosi išmėtytos kaladėlės. Jeigu šioje situacijoje ateisite ir surinksite kaladėles į dėžę ir pasiūlysite užsiimti tuo, ką mažasis moka, tikrai nepadėsite išmokti siekti tikslo. Tačiau, jeigu paaiškinsite, kaip dėti kaladėles, kad jos negriūtų, pagirsite už pastangas  – tai pamatysite ne vieną nuostabų statinį.

Manau, kad išmokti kantrybės reikia ne tik vaikams, bet ir tėvams – juk nei vienas darbas nepasidaro iš karto. Ir aiškinti tenka tikrai ne vieną sykį, ir girti už pastangas, ir guosti nepavykus. Svarbiausia, neprisiimti visažinio vaidmens – „duok, aš nupiešiu”, „duok, aš sudėliosiu”, „duok, aš už tave surinksiu žaislus” ir pan. Leiskite vaikamsbandyti patiems. Jūs patys jau turėjote progą išmokti statyti, piešti, deklamuoti eiles – leiskite tai daryti ir savo vaikams. Ir nepamirškite padrąsinti, nes pagiriamasis žodis gali daryti stebuklus.

Sėkmės žaidžiant ir mokantis, tiek tėvams, tiek vaikams!