Nuotrauka iš rollingpinproductions.com
Šiandien perskaičiau straipsnį www.moteris.lt – „Tarp diržo ir laisvės„, kuriame nagrinėjamos kelios situacijos. Taigi pamąstymui: kas mes savo vaikams? Ar nepuolame nuo vieno kraštutinumo – smurto prie visiškos laisvės vaikams? Be jokio draudimo, neatsižvelgiant net į pavojų sveikatai ir gyvybei.
Mano draugės stebisi, kaip aš su visais trimis vaikais pareinu pusantro kilometro namo iš darželio. Dukros eina įsikibusios į vežimėlį ir parkeliaujam žaisdamos įvairius žodinius žaidimus. Ir nėra buvę, kad reikėtų gąsdinti, rėkti, vytis išbėgančią į gatvę.
Taip, mes nenaudojame diržo. Nes manau, kad nemoralu mušti už save silpnesnį fiziškai. Nesvarbu, tai vaikas, gyvūnas ar šiaip silpnesnis. Dažniausiai galima susitarti geruoju – mergaitės jau pakankamai protingos, kad suprastų pasakytas pasekmes. Taip, aš kartais turiu pakelti balsą – nes užsižaidusios „neišgirsta”. Arba nenori girdėti.
Kartais jos mane „imasi auklėti” – o auklė leidžia šokinėti lovoje, o močiutė sakė, kad galiu nemiegoti pietų. Ramiai priminus, kad namuose mūsų taisyklės, o ne močiutės ar auklės baigiasi visi mėginimai.
Jos susitvarko savo daiktus, pasikloja lovą. Tegul vaikiškai, savaip. Bet daro. Nuo mažumės mokome, kad kiekvienas žmogus be teisių turi ir pareigų.
Aišku, sakysite, kad paklusnų vaiką auginti lengva. Bet mūsų vaikai nėra marionetės, aš nereguliuoju, ką jiems žaisti, kaip rengtis. Abidvi turi savo požiūrį į „derinimą”, stilių.
Tačiau žino, kad tada, kai jų norai peržengs galimybes, kai prasidės pykčiai – keliaus pagalvoti į savo kambarį penkioms minutėms tylos. Dar žino, kad jeigu įskaudinai, suerzinai – reikia „susigeruoti”. Matau, kaip tiek „skriaudėja”, tiek „auka” – apsikabina.
Citata iš aukščiau minėto straipsnio: „Šis straipsnis skirtas pamąstyti. Juk daugėja vaikų, nežinančių jokių ribų. Absoliuti laisvė, kurią tėvai suteikia mažyliams, jau paspendė spąstus ne vienam amerikiečiui. Reikia tik džiaugtis, kad Lietuvoje dar nė vieniems tėvams neteko skelbti streiko ir apsigyventi kieme pastatytoje palapinėje su sąlyga, kad į namus grįš tada, kai vaikai teiksis bent retsykiais išplauti indus… Gal tikrai verta paieškoti aukso viduriuko, t. y. auklėti be diržo, bet nustatant ribas, draudimus, taisykles.”
Ką manote Jūs?
