Tikriausiai įdomiausia daryti nedidelius darbelius – tada greitai matai rezultatai, jauti, kaip po pirštais slenka nėrinys. O paskui net nežinai, kas labiau puošia – vaikai kepures, ar kepurės – vaikus. Aišku, darbų yra žymiai daugiau, bet juk visos istorijos iš karto nesudėsi. Niekad paėmus siūlus į rankas, nežinau, kaip atrodys kepurė, nes niekad nenaudoju schemų ar instrukcijų. Leidžiu mintims ir pirštams regzti, tai, kas atrodo gražiausia. Kartais raštą ir kepurės formą pasufleruoja vaiko charakteris, veiduko forma, netgi mamos rūbai. Štai keletas pavyzdžių:
Animuotas vaizdas – spausti šią nuorodą.
Geros dienos!
