Nelabai senai, sutikau kieme kaimynę mergaitę (8 m.), kuri paklausė, ar man nesunku su trimis vaikais. Ir pati atsakė, kad jos mamai, tai sunku.
Tai privertė susimąstyti.
Kartais sunku – kai matau išmėtytus rūbus, žaislus. Kai per kelias minutes ilgai tvarkyti namai virsta mūšio lauku. Kai ką tik išlyginta palaidinė pasipuošia gražia dėme, o išeit turim po kelių minučių. Kai, po mažų pirštukų valdomų, žirklių ašmenimis žūsta patalynė ar užuolaidos, mėgstama skarelė. Kai… dar daugybę dalykų galėčiau išvardinti.
Ir labai gera, kai mažos rankos ištiesia pienių puokštę. Ir kai ištaria „Myliu, mama”. Ir kai įsliuogia į mūsų lovą, nes čia yra saugiau. Kai išdidžiai įteikia savo piešinį. Kai vaikiškame spektaklyje nenuleidžia akių, ar tikrai matai. Ir kai jų akyse esi pats didžiausias autoritetas. Ir tai atperka dėmes, išmėtytus daiktus, sugriautą tvarką.
Man patinka būti savo mylimų vaikų mama.
