Kokiom tik potemėm neišsišneka mamos, kai tema – vaikai…
Šįkart pokalbyje su Eitne prakalbom apie aukles.
Daugelis mamų mano, jog geriausia auklė yra pagyvenusio amžiaus, nes jau „nebelakstanti“, didesnis atsakomybės jausmas…. Sutinku, kad yra ir gerų, labai gerų pagyvenusių auklių, bet aš ieškodama, kas prižiūrės mano sūnų, žingsnį žengiau visai į kitą pusę – norėjau jauno, energingo ir atsakingo žmogaus.
Pirmiausiai buvo skelbimas, skambučiai. Pokalbio telefonu man nepakako. Pretendentes kviečiausi namo ir iškart daviau į rankas vaiką. Aišku, aš visą tą laiką, kol buvo pretendentė, buvau kartu. Kiek daug pasako apie žmogų, jo gebėjimą bendrauti su vaiku vien jo paėmimas į rankas! O ką jau kalbėti apie sauskelnių pakeitimą… Jei tuo metu nevyksta joks bendravimas – aišku, jog jo nebus ir toliau… O kur dar „turinio“ testas… Juk rankų judesiai ir akys viską išduoda…
Pasisekė, kad duris pravėrė tikrai nebijantis tokių testų žmogus. Jaunas, vos 20 m. perkopęs žmogus.
Sūnus mylėjo savo „nianią“. O tai dar vienas ir esminis bendravimo egzaminas, kurio „paruoštukėmis“ neišlaikysi. O tikra vaiko meilė atsiranda iš nuoširdumo, supratimo, nebijojimo susitepti rūbų, kai šokoladuotas veidukas nori prisiglausti, iš sliekų tyrinėjimo „laboratorijų“, šliaužimo žole…
Taip mes išbendravom beveik 2 metus. Be pykčių, be jokios minties, jog smalsu sužinot, ką auklė veikia, kai mūsų nėra namie. Tam nebuvo jokio preteksto. Atsisveikinti buvo labai sunku. Tik gerai, kad net iki šiol, o jau „auklėtiniui“ virš 8 metų, nors telefonu pabendraujam, „niania“ paskambina pasiteiraut, kaip jos kleckiukui sekas. Nebuvo nė vieno gimtadienio, kad nepasveikintų…
Tokia mano auklės paieškos patirtis. Sėkmingos paieškos. Gal dėl to, kad man tada atrodė, jog jaunas žmogus geriau, gal todėl (kas greičiausiai ir buvo), jog likimas lėmė susitikti gerą žmogų…
Dabar susimąsčiau – kokio žmogaus reiktų mano mažėliui… gal ieškočiau vyro…?
Gal kas papasakotų ir savo auklės paieškų istoriją?
Ir mano pirmagimės auklė buvo vos 20 perkopusi:):) Nuostabi ir fantastiška:):) Dabar mažajai jau tuoj 2 metukai, o apie aukles mintis veju tolyn, nes atrodo, kad tokios šaunios, kokią turėjo vyresnėlė, neįstengsiu surasti… Vis prisimenu ją ir, esu įsitikinusi, kad tik jaunas žmogus gali duoti vaikui tiek, kiek ji mums davė:):):) Jaunatviškas entuziazmas, spindinčios akys, energija ir tikėjimas gyvenimu reikalingi žmogui, būnančiam su vaiku. Pagyvenusios moters nenorėjau, nes nežinia koks jos ligų bagažas, namų atmosfera, mėgiamų TV serialų sąrašas:)…
O, kai rinkausi vyresnėlei, taip pat kviečiausi į namus galimas kandidates. Tiesa, kad vos nuo pasisveikinimo su vaiku, aišku, ar ji gali dirbti tavo namuose.
Pilnai sutinku, kad daug ką pasako pirmos sekundės, susitikus su žmogumi. Buvo ir toks atvejis – iš pirmo žvilgsnio patiko, bet, kai paėmė vaiką į rankas, supratau – tiesiog neturi jokios patirties.. Turbūt pirmą kartą laikė kūdikį rankose, nors, kaip žmogus, šviesi buvo…