Keli būdai mokyti vaikus taupyti

Tikriausiai neretai tenka stebėti, kaip mamos vaikštinėja su vaikais ir jiems būtinai prireikia kažkokio daikto ar gardumyno. Kyla kova tarp mamos ir vaiko, prisimenami įvairūs argumentai, į pagalbą pasitelkiami riksmai ir verksmas. Dažnai mamos išgąstingai pasižiūri į aplinkinius, kurie varsto visažinančiais žvilgsniais arba patarinėja, ir sumokėjusios už pasiimtą daiktą, greitai išbėga iš parduotuvės. Po tokių situacijų dažna pasižada sau, kad reikia mokyti vaiką taupyti. Nuo ko pradėti?

Papasakosiu, kaip mokome savo dukras.

Kol vaikas nemoka skaičiuoti, tardavomės, kad galima pasiimti tik vieną daiktą. Dažniausiai  tai būdavo reklamuojamasis Actimel’is (et, vaikai matyt patys imliausi reklamai ir mato joje tai, ko nematome mes), vaisius arba ledai. Jeigu būdavo kažką išsirinkusi, o paskui pastebėdavo, ką nors įdomesnio – tada nešdavo prieš tai buvusį pirkinį į vietą ir imdavo kitą. Kartais nuomone pasikeistadvo iki kelių kartų.Taisyklė buvo paprasta – prie kasos turėdavo būti tik vienas pirkinys. Jos laikydavomės griežtai ir problemų nekildavo. Dabar šitaip mokosi jaunesnioji dukra.
Reiktų pasakyti, kad produktus pagal sąrašą pirkdavome patys, o ji išsirinkdavo savo pirkinį.

Paskui pradėjome mokytis skaičius – tada tardavomės, kad daikto, kurį renkasi kaina prasidėtų 0 arba 1. Apsipirkinėti einame keturis – penkis kartus per mėnesį, tai kišenpinigiai susidaro iki dešimties litų. Bet vaikas mokosi lyginti kainas ir po truputį supranta, kad ne visus daiktus galima nupirkti už turimus pinigus.

Keturmetė dukrelė Milda sugeba skaičiuoti iki dešimties. Kadangi dabar svajoja nusipirkti dviratį, tai sugalvojome pasidaryti taupyklę svajonėms. Tuo pačiu turėjome labai smagų užsiėmimą.

Į ją metame pinigėlius už nepirktas Hubba bubba. Taip pagaliau išgyvendinome prašymus reklamuojamiems saldainiams ir užkrėtėme dukras taupymu :)

Kadangi vaikai visada gyvena šalia dirbančių tėvų, ne sykį lankosi parduotuvėje – tai supranta, kad pinigus reikia uždirbti. Kai kas nors guodžiasi, kad nėra pinigų sako, kad „reikia eiti į darbą ir užsidirbti”. Aiškiname joms visus vartojamus žodžius – banknotai, paskola, biudžetas ir pan. Žinoma, nepasakojame disertacijos vertų apibrėžimų, bet pasiremdami pavyzdžiais vaikams suprantamais žodžiais. Dukros -darželinukės. Kaip jos sako, jų darbas eiti į darželį mokytis ir žaisti. Namie jau turi savo pareigas: turi susirinkti žaislus, rūbus, nuvalyti stalą ir atlikti kitus joms įveikiamus darbukus. Paaugus ruošiuos su vaikais surašyti taisykles, kurių laikytis turės ne tik vaikai, bet ir mes patys.

Aiškinant biudžetą labai gerai būtų aptarti su vaikais kam leidžiate pinigus: svajonėms (kad būtume laimingi ir pasiektume užsibrėžtų tikslų – tai gali būti dviratis, nauji riedučiai ar studijos Oksforde, priklausomai nuo vaiko amžiaus ir poreikių),  labdarai (kad vaikai suprastų, kad gali būti laimingi tik matydami aplink laimingus žmones, išmoktų pasidalinti), taupymui ateičiai (kad jeigu atsitiktų kokia bėda, jaustumemės saugiai, nereikėtų skolintis), vartojimui (kad turėtume iš ko valgyti, gerti, pirkti rūbelius ir t.t.). Kad vaikams būtų dar aiškiau, galima padaryti stiklainius su užrašais – taupykles.

Ateityje, planuojame vaikams atidaryti kaupiąmasias sąskaitas ir per internetinę bankininkystę mokyti sekti, kaip „auga” kaupiami pinigėliai.

Kuo daugiau kalbėkitės su vaikais – jie dažnai žino daugiau negu mes manome. Ir nebūtina pildyti kiekvieną užgaidą, kad „turėtų šviesią vaikystę”, net jei turite lėšų tai padaryti. Tik tada, kai vaikai išmoks atskirti „noriu” ir „reikia”, bus dar lengviau ištarti NE.  Juk nei vienas nenorime būdami pensijoje turėti suaugusius išlaikytinius, kurie laiko mus „tėvų banku”.

Gal ir Jūs turite kokių nors būdų mokyti vaikus taupyti? Lauksime idėjų ir pastabų.