Žinoma, tinka žaidimai, kuriuos žaidėte iki šiol. Jau mažylis stipresnis – moka laikyti galvelę ir daro daugybę dalykų horizontalioje padėtyje – vartosi, sukasi. Tai jau nebe tas snūdaliukas, kuris pavargdavo nuo kelių minučių žaidimo „Kū-kū”. Šis vis dar Jorio mėgstamiausias.
Dabar jau pradedam žaisti ir kitokius žaidimus, kuriems jau reikia vertikalios padėties. Pasisodinam ant kelių plačiai pražergtomis kojytėmis (vaikiuką laikom už pažastų, stipriai sodint nereikia) ir šokdinam imituodami jojimą: „Dzig dzig dzig dzig į turgiuką, nusipirkti pyragiukų, didelių neradau – mažyliukų nepirkau”. Aišku, galite žaisdami ir kitokius eilėraštukus ritmiškus deklamuoti, nebūtinai šitą.
Dar vienas mėgstamas Jorio žaidimas – gulint ant patiesto rankšluosčio, spardyti daiktus. Matytumėt, kaip smagiai lekia dekoratyvinė pagalvėlė! Nauda dviguba – ir paplikinėjam, ir pasimankštinam.
Labai neblogai dar ant vaiko užmest lengvą šalį – kol juo atsikrato būna daug krykštavimo.
Dialogas jau ilgesnis, išraiškingesnis. Tai smagiau ir kalbėtis, kai atsiliepia. Na, svarbus ir socialinių įgūdžių formavimas – vaikui rodome aplinkos daiktus ir aiškiname: „Čia lempa”, „Čia – veidrodis” ir t.t. Aišku, niekas netrukdo pasakoti, kokius veiksmus atliekate – „Va dabar skutu bulvę ir dedu ją į puodą.” ir pan. Gal iš šalies atrodo keistokai, bet su vaikučiu reikia bendrauti, plėsti jo pasyvųjį žodyną. Be to jam dar patinka klausytis ne tik žodžių, bet ir jūsų balso intonacijų.
Labai patinka žaisliukai, žaislinės apmaunamos kojinytės – ant rankų arba kojų, kabantys ir siūbuojantys daiktai.
Sėkmės žaidžiant.
