Mildutei jau keturi su puse metų, bet garsas Č vis dar sunkiai pasiduoda. Specialiosios pedagogės Editos Janušauskienės paprašiau parašyti, kada normalu neištarti kai kurių raidžių, o kada jau vertėtų susirūpinti ir kreiptis į logopedą. Štai jos pastebėjimai:
Vaiko kalbos raida ir sunkumai
Ankstyvasis etapas (nuo kūdikystės iki 3m.)
1,5 metukų:
Daugelis tokio amžiaus vaikų aktyviai kartoja suaugusiųjų kalbą ir sparčiai plečia savo žodyną. Tėveliai turėtų pastebėti, kad mažasis kas mėnesį išmoksta vis naujų žodžių, vis geriau ir sparčiau plečia savo žodyną.
2 metų:
Besivystanti atmintis, aktyvi pažintinė veikla skatina mokytis naujų žodžių. Deja, vaikas taip greitai nespėja perprasti gramatikos dėsningumų, todėl dar dažnai žodžių tarpusavyje nederina (pvz.: du akys). Nieko blogo, jei netaisyklingai taria ilgesnius žodžius, sukeičia vietomis skiemenis, nemoka ištarti sudėtingų garsų (š, ž, dž, r). Tačiau, nepaisant minėtų netikslumų, turėtumėte suprasti daugiau kaip pusę vaiko pasakytų žodžių.
2,5 metų:
Dažnai aplinkiniams daug nerimo kelia, kai 2,5-3 metų vaikai kalbėdami kartoja žodžius ar skiemenis, daro pauzių, primenančių mikčiojimą. Tai susiję su vaiko minčių ir kalbinių gabumų neatitikimu. Susirūpinkite, jei pastebite, kad vaikas kalbėdamas įsitempia, dažniau kartoja garsus ar skiemenis (k-k-k- katė) nei visą žodį, kalbos nesklandumai trukdo bendrauti.
3 metai:
Trejų metų vaikas išsako poreikius, norus, komentuoja atliekamus veiksmus. Vaikas turėtų gebėti iš karto atlikti du veiksmus (paimk kamuolį ir nunešk tėtei), kalbėti 2 žodžių sakiniais, kalbinti aplinkinius. Ne tik tėvai, bet ir aplinkiniai jau turėtų suprasti daugiau kaip pusę vaiko kalbos.
Vaikas dar gali netaisyklingai tarti ilgus, ypač mažiau žinomus žodžius. Juos trumpina, keičia vietomis skiemenis, praleidžia garsus.
Dažnai tokio amžiaus vaikai kalboje vartoja ir savo „pasidarytus“ žodžius.
Vaikai gali netarti sudėtingesnės artikuliacijos garsų (š, ž, č, dž, c, dz), keisti juos į s, z. R keisti į l. Sutrikimu laikoma, jei 3m. mažylis:
-
Taria garsus s ir z, kišdamas liežuvį tarp dantų;
-
Garsus s ir z keičia į t, d (pvz.: saulė- taulė);
-
Tariant s, z išpučiama oro srovė eina ne tiesiai, o krypsta į vieną ar abu šonus (išsipučia skruostai);
-
Taria gomurinį garsą r- atrodo, kad jis eina iš gerklės glūdumos, o iš tikro turi virpėti pats liežuvio galiukas;
-
Skardžiuosius priebalsius b, d, g, z, ž, v keičia dusliaisiais p, t, k, s, š, f (pvz.: batas- patas)
Ankstyvajam amžiuje (nuo gimimo iki 3 metų) būtina kreiptis į logopedą, jei:
-
Kūdikis pirmą gyvenimo pusmetį ir vėliau nepradeda skleisti jokių garsų;
-
Jei kūdikis (vaikas) nereaguoja į garsus arba reaguoja tik į labai stiprų garsą;
-
Jei būdamas dviejų metų netaria prasmingų žodžių, nesudaro trumpos frazės;
-
Jei būdamas trejų metų bendrauja savo susikurta kalba, suprantama tik tėvams, bet nesuprantama aplinkiniams;
-
Jei savo norus aktyviai reiškia tik aktyviai gestikuliuodamas rankomis;
-
Jei iškyla klausimų dėl vaiko kalbos raidos, nesidrovėkite vaiką gydančios gydytojos paprašyti siuntimo pas logopedą
4-5 metai
4 metai:
Ketverių metų vaiko kalba vis labiau gramatiškai taisyklingesnė. Tinkamai derina skaičius, linksnius, giminę. Mažėja garsų, tarimo klaidų, tačiau kartais vis dar gali netarti š, ž, č, dž, r garsų, jų tarimo mokymasis šiek tiek užsitęsia. Tai lemia nepakankamai išlavėjusi artikuliacija ir nesugebėjimas skirti panašiai skambančių garsų.
5 metai:
Iki 6 metų vaikas turėtų išmokti tarti visus gimtosios kalbos garsus, pakartoti įvairaus sudėtingumo ir ilgumo žodžius. Žodynas vis labiau artėja prie suaugusiųjų, pasakojimai tampa suprantamesni.
Penkiametis vaikas turėtų taisyklingai vartoti visas kalbos dalis, mokėti apibūdinti daiktus, nusakyti esminius jų požymius. Turėtų papasakoti, ką veikė darželyje, ką matė lauke.
Dėkoju Editai. Tikiuosi tai bus naudinga ir jums.
