Jau esu rašiusi apie baimes. Dabar kaip tik akis užkliuvo už delfi.lt paskelbto straipsnio „Psichologo patarimai.Vaikas bijo tuštintis”. Jame pateikiami labai įdomūs būdai, kurie galėtų padėti išspręsti ne tik šią, bet ir kitas problemas: sėkmių žymėjimas kalendoriuje, baimės nupiešimas ir sudeginimas, sėkmių ir kitų dalykų akcentavimas, palaikymo komanda šeimoje. Juk dažnai vaikų problemos yra psichologinės, o ne fizinės. Kartais užtenka ilgiau pabūti su vaikais, skirti jiems dėmesio ir viskas susitvarko. Bet žinojimas juk nepamaišo?
Dar nemažai naudingų patarimų apie baimių ir stresų įveikimą pateikiama Povilo Panavo Asmeninio tobulėjimo bloge. Kai kuriuos jo siūlomus metodus, kaip įsivaizdavimą, pažįstamą aplinką galima pritaikyti ir sprendžiant su vaikais baimių sukeltus padarinius.
Kitame šaltinyje pateikiami tokie metodai:
1. Laipsniškas jautrumo mažinimas arba nujautrinimas. Vaikas labai iš lėto pratinamas prie jį gąsdinančios situacijos ar veiklos. Pvz., vaikui, kuris paniškai bijo šuns, iš tolo rodomas mažas, paklusnus, nelabai judrus šuniukas, po to vaikas pamėgina šalia jo pasėdėti, po to – paglostyti jį ir pavedžioti už pavadėlio; dar vėliau jis pradedamas pratinti prie didesnio ir aktyvesnio šuns.
2. Kitas būdas yra modeliavimas. Vaikas, bijantis įbristi į jūrą, padrąsėja, pamatęs, kaip kiti vaikai krykštaudami šokinėja per nedideles bangas. Naudojant šiuos abu būdus pasiekiama geresnių rezultatų, negu prievarta vaiką verčiant daryti tai, ko jis bijo arba jį pašiepiant ir kritikuojant („tikras vyras nieko nebijo”, „nebūk mažiukas”).
3. Kaip veiksmingas būdas mažinti baimę, nerimą, įtampą rekomenduojamas žaidimas drama. Iš pradžių, pasitelkus lėles, vaidinamos pačios baisiausios scenos iš darželio ar mokyklos gyvenimo. Visi gąsdinantys momentai turi būti išdidinti taip, kad žiūrovams būtų „labai labai baisu”. Tą baisumą galima pavaizduoti ir piešiniuose ar sukurtuose pasakojimuose. Labai sveikintini bandymai situaciją sukarikatūrinti, perteikti ją humoru. Humoras gali būti gera jautrios psichikos apsauga nuo skausmingų smūgių.
Daugelis specialistų kaip veiksmingą būdą baimėms įveikti ir vaikų pasitikėjimui ugdyti nurodo būtent žaidimus. Žaisdami vaikai kaupia patirtį, įgyja įvairių įgūdžių, išreiškia jausmus, integruoja įspūdžius ir patyrimus, išmoksta spręsti konfliktus. Todėl pedagogai žaidimą naudoja mokydami, psichologai spręsdami vaiko emocines problemas, o tėvai – užimdami ir lavindami vaiką.
4. Dailės terapija, arba piešimas. Dailės terapija dėmesį skiria pačiam procesui, rezultatas (piešinys) lieka antroje ar trečioje vietoje. Jau pats piešimas turi gydomąjį poveikį. Jokiu būdu negalima skubinti vaiko, piešiančio savo baimę. Tam, kad įvykdytų šią užduotį, vaikui reikia susitikti savo baimę, ją išgyventi ir išreikšti piešiniu.
Linkiu gražaus bendravimo su vaikais ir atsikratyti įvairiomis baimėmis!