Dar 2009 metų vasarą rašiau apie šeimyninio prekinimosi ypatumus. Visas tekstas pas Kęstutį taupykle.blogr.lt. Pastebėjau, kad per beveik porą metų (tada Joriui buvo pora mėnesių, o dabar jau turime beveik dvimetį pyplį), nelabai kas iš esmės ir pasikeitė:
Vienas svarbiausių dalykų yra biudžeto planavimas. Juk jeigu šeimos balansas minusinis, tai nelabai yra ką ir skaičiuoti. Metų pradžioje visad susėdę suskaičiuojam ateinančius pinigų srautus (atlyginimai, vaikų pinigai, papildomas uždarbis ir t.t.) ir neišvengiamas išlaidas (paskola būstui, mokesčiai, automobilio išlaikymas, vaikų darželis ir auklė, draudimo įmokos, knygos, medicina ir t.t.). Visada susidarom skaičiuoklės failą, kuriame stengiamės, kuo smulkiau surašyti visas galimas išlaidas. Tai būtina, norint valdyti pinigų srautus ir optimizuoti išlaidas. Tie, kas net neįsivaizduoja, kam leidžia pinigus turėtų padaryti tai, ką dariau ne vieną mėnesį: klijuoti visus čekius iš parduotuvių, kavinių ir t.t. Ten, kur negaudavau čekio – namie surašydavau sumas ir už ką jos išleistos. Kartais užtenka vien tokios kontrolės, kad suprastum išlaidų neracionalumą. Mėginot, tai kas nors?
Dar keletas patarimų, kurie padeda optimizuoti išlaidas:
*savaitės meniu planavimas. Tai padeda sutaupyti ne tik pinigų, bet ir laiko. Juk nesunku, darant virtinius padaryti dar vienam kartui ir sušaldyti (tai neužims dvigubai daugiau laiko);
* pagrindinių pirkinių planavimas. Mūsų šeimyna didelė, tai kartą per mėnesį tenka daryti „masinį” apsipirkimą didmeniniame prekybos centre – kruopos, makaronai, miltai, džiovinti vaisiai, prieskoniai, sausainiai, cukrus, arbata – perkami didesniais kiekiais sutaupo nemažą sumą pinigų. Tuo pat kartu perkame valymo priemones, muilą, tualetinį popierių, indaplovės tabletes.
*didesni kiekiai saldumynų – dėžė sausainių, saldainių maišas. Vis tiek be jų augant vaikams neišsiversi.
*greitieji apsipirkimai pagal sąrašą: pienas, sviestas, grietinė, duona. Sąrašą paminėjau ne veltui, nes jeigu be jo, tai grietinės indelio kaina vietoj 4 litų pasidaro 50. Stebitės? Pasižiūrėkit, kas atsiduria krepšyje, kai užlekiat „TIK grietinės padažui” – žurnalas, traškučiai, nuolaidinis menkniekis ir pan.
* tikrai neturiu laiko vaikščioti po parduotuves ir „medžioti” nuolaidas, bet kartais turime mini sandėlį – šiukšlių maišų, lempučių, kanceliarinių priemonių (spalvotas popierius, klijai, piešimo lapai, pieštukai).
Taupykit svajonėms!
Apie vaikų mokymą taupyti labai išsamiai rašiau https://eitne.lt/keli-budai-mokyti-vaikus-taupyti/
Pridursiu ir savo trigrašį:
1. Pagrindinės išlaidos maisto kategorijoje neretai būna visokiems niekniekiams – sūreliams, čipsams, sausainiams ir pan. Kitaip sakant – rafinuotam cukrui.
2. Parduotuvės itin orientuotos į tai, kad atėjęs išleist 4 litų, paliktum 50 litų – o dar geriau – visą 150 :) Tad geriausia išvis jų vengti.
3. Sau atradau, kad geriau pirkti vieną, bet brangiau, nei krūva prasčiau. Tad skaitau pasigardžiuodamas verslo klasę, bet nebeperku eilės kitų anksčiau skaitytų žurnalų.
4. Užpirkimai yra gerai.
Sutinku, dėl rafinuoto cukraus, bet paskutiniu metu, kai nuperkam dėžę sausainių ir maišą saldainių – išnyko tas didelis poreikis „rinkinėtis”. Tarčiau tvirtai, kad svarbiausia planavimas, planavimas ir dar sykį planavimas. O ką bešnekėtume, vaikai be saldainių, sausainių, sūrelių – tikrai neužaugs.
Ačiū, Kęstuti už pastabas. Man patinka, kai kiša trigrašį. Kaip žinai, nesu profesionalė planuotoja ir taupytoja, bet gyvendamas šeimoje – nori nenori pradedi strateguoti.