Press "Enter" to skip to content

Pirmas įrašas apie švenčių atsiminimus

Kas jau laukia pavasario, o kas dar apie Kalėdas…

Šios šventės buvo gražiausios mūsų naujos šeimos gyvenime. Gal dėl to, kad tik antros, ir nėra iš ko daugiau rinktis, gal dėl to, kad viską darėm patys, o gal dėl to, kad po sunkių darbingų metų daug laiko praleidom kartu. Kiekvienas turėjo savo darbelių, tik vaikai gal per daug nepersidirbo, nes vienas mažas, kitas nenuorama.

Pradėsiu nuo savo darbo, dovanų pakavimo. Labai daug nėra ką pasakot. Idėja gimė bedirbant. Kol neprisėdau su visu, kokį turėjau pakavimui, turtu, tol nemačiau jokių vizijų, kas iš to išeis. O išėjo visai neblogai.

Reikėjo pinigų, vietos darbui ir laiko, bet pasmulkinsiu:

vyniojamo popieriaus (Kepimo popierius, tapetai, folija, laikraščiai ir kitos šiukšlės gal ir orginalu, bet vyniojamas popierius bent jau gražu.);

spalvotų juostelių (Jas metrais matuoja siuvimo prekių parduotuvėse. Kainuoja ne karvę ir gražiai atrodo. Man atliko nuo mezginių papuošimų. Be to, jei dovanos šeimos nariams, tos juostelės vistiek sugrįš atgal.);

spausdintuvo (Teoriškai galima ir ranka, bet taip gražiai nesigaus. Gausis kitaip gražiai.);

sausų klijų (Visi žinome, kas tai ir su kuo valgoma.);

žirklių (Du apvalūs, viens pailgas, visom bobom reikalingas);

poros rankų, akių, stuburo, geriau savo, bet tiks ir draugo;

na dar baltų lapų, medžiagos atraižos, bet čia jau pasirenkamas dalykas, galima ir be to.

Čia turėtų būti muzikinė pauzė. White Is In The Winter Night.

O tada – rezultatai.

(c) Akfak
(c) Akfak
(c) Akfak

Medžiagos atraiža liko nuo siūtos patalynės. Snaiges karpiau ir ant pakuotės klijavau rankomis. Geriau būt buvę visą apklijuot, bet dievaži, sunkus ir ilgas darbas tas mažas snaiges karpyt… Patingėjau.
Žalvarinius ženkliukus padarė vyras, apie tai kitame įraše.
Iš straipsnio, kadangi jau gerokai po švenčių, naudos gal ir nedaug, bet pakuoti reikia dažnai, o Valentino diena artėja… Jei ką nors pakuosit, gal ką nors pritaikysit.

Dar siunčiau vokų, padariau iš „MEXX“ popierinio maišo, pribėriau muilo drožlių, vietoj atvirukų įdėjau nuotraukas su sveikinimais. Nuotraukas iš ineterneto apie žiemą ir pan. Bet nepadariau nuotraukų… teks patikėti mano žodžiu. Dar viena mintis – gražiai žiūrisi vokas su langeliu – plėvele, po kuria adresas būna voko viduje. Tokius dažniausiai siuntinėja įstaigos, bet yra jų ir pirkti. Tada belieka įdėti vidun atvirutę, ar nuotrauką, parinkus pagal langelį, kad jis matytųsi. Ir paštininkui įdomu ir gavėjui smagu. Buvo tikrai kažkaip „oho!“ siųst pašto voką apklijuotą ženkliukais, o ne pašto antspaudais.

O dabar marš sodint gėlių ir laukt pavasario, kuris Klaipėdoje tikrai jau ne už kalnų!

2 komentarai

Comments are closed.