Pavasaris – sėklų sodinimo metas. Vaikštant su sūnum ir ieškant KO TAI įdomaus, vaikino akis užkliuvo už paprasčiausių žirnių. Stovėti įsibridus žirniuose ir valgyti iškart nuo stiebo nuskintus – jam didelis malonumas, tad net nenusistebėjau, kad žirnių pakelis atsidūrė pirkinių krepšyje. Aišku, parsinešus žirniukus kovo mėnesį, į dirvą nesėsi. Pabandžiau paekperimentuoti: auga žalieji kambaryje ant palangės kaip pomidorai, ar ne? Pasėjom 5 žirniukus į paprasčiausią vazonėlį. Sudygo. Ėmė ūsus leisti, tad teko pasmaigstyti pagaliukais. Pražydo, dideliai mano nuostabai. O dar labiau nustebino, kad per vaikų Velykėles buvo nuskinta pirmoji ankštis. Aišku, neapsivalgysi nuo tokio kiekio, bet miesto vaikui stebėti, kaip auga žirniukas, kaip ūselį leidžia, žiedelį krauna, ankštį brandina – gera biologijos pamoka.
Smagių minčių!
