Na štai atėjo paskutinis mėnesiadienis… Iš tikro liūdna. Galvas su vyru kraipėm, kur tas laikas pasidėjo. Tik ką parsivežėm Nedutę namo, o jau tokia didelė! Tačiau kartu ir labai džiugu – namai pilni džiugesio, klegesio, dainų, šokių, žaislų…
Tradiciškai kaip ir kiekvieną mėnesiadienį darėm pyragą, pūtėm žvakutes. Tiesa, čia jau gelbėja vyresnioji sesytė, mažoji tik žiūri kaip liepsnėlės dega. Jau vienuolika žvakučių!
Ji protingėja kasdien, burbuliuoja savo kalba: valgyti nori ”amamam”, nori mamos – kviečia ”mama”. O kiek dar žodžių sava kalba, kurių reikšmės net neatspėsi! Išgirdusi muziką – šoka, dainuoja su sese kartu. Juokinga matyti. Žengiam jau savais žingsniukais – tokiais saugiais lėtais, neskubam. Jau pereinam visą kambarį. Dar nepamiršo ir ropojimo – jei reikia kur nors greitai nukeliaut, šast sėdasi ir ropoja.
Didžiausias džiugesys sesė – dūksta kartu, žaidžia kartu. Išmoko ir ožiukus parodyti – jeigu tik sesė atima kokį neleistiną daiktą ar žaislą.
Labai mėgsta rogėse sėdėti, laukutyje būti, stebėti aplinką. Šiemet žiema žiemiška, tai rogės pagrindinė transporto priemonė. Labai patinka gyvūnai: pas močiutę katytė yra, pas kitą močiutę šuniukas, tai ir patampo, ir griebia, visur sekioja.
Turim aštuonis dantulius, labai sunkai dygo su 40 laipsnių temperatūra, verkimais. Kramto visą maistą kuo puikiausiai. Pas gydytoją nebuvom, bet jau planuojam nuvežti paskiepyti ir pasisverti. O sveria greičiausiai virš 10 kg, batukų dydis 20 .
Didelė ta mūsų mergina. Kaimuke buvom, tai sustatėm su dvimečiu berniuku – beveik lygūs abudu.
Aukit sveikos toliau – vienas mėnuo beliko iki pirmojo gimtadienio. Šaunuolės!
Ačiū :)))