Poilsis su šeima Druskininkų vandens pramogų parke

Ilgai su vyru mąstėm, į kokį vandens pramogų parką nuvykti per ilgąjį savaitgalį… Aišku, dar kartą apgailestavom, kad Klaipėda tarsi kokia provincialė pramogų atžvilgiu…
Apsistojom ties dviem – „Livu” parkas Latvijoje arba Druskininkai. Kadangi ne kartą pabuvoję „Livu”, pasirinkome lietuvišką variantą.

Sekmadienį išsiruošėm. Kelias, kad ir žiemos, buvo pakankamai geras, o išsukus iš autostrados – ir gražus.

Iš anksto buvom užsisakę kambarį viešbutyje, Druskininkuose, kad nereiktų keltis bala žino kokioje ankstybėje bei išsipliuškenus važiuot namo ilgoką kelią. Mažasis keliauninkas išmiegojo visą kelią, tad pakeliui niekur nestojom, nusprendėm, kad papietausim pačiame parke esančioje „Čili picoje”. Virtuvė normali, deja aptarnavimas – siaubingas. Žmonės į ją patenka iš pramogų parko pusės ir lauko, o kai jų daugiau – jokio eiliškumo, kad tvarkingai susodint prie stalelių. Laukėm ilgai ir nuobodžiai, kol vyrui trūko kantrybė ir nepaprašė vadybininkės, nes rankose laikyti 14 kg vyruką, kuriam viskas įdomu ir nori bėgioti tarp stalų – ne juokas. Tada buvo nurodyta bent kryptis, kuris stalelis greičiausiai atsilaisvins… o aptarnavimo greitis… Žodžiu – pasiūlymas – pietauti ne ten, o kitoje vietoje – bus greičiau (sutaupysite ne vieną valandą!) ir kainuos mažiau nervinių ląstelių…

„Pasičiliavę” jau ir į parką… Viršutinius rūbus galima palikti keliose vietose, tad laukt ilgai tikrai nereikia. Prie kasų ilgesnė eilutė, bet neprailgo (palyginus su pietų laukimu – vienas juokas buvo…). Gavom apyrankes ir nužingsniavom į persirengimo patalpas – šaunus sprendimas – apvali patalpa, kurioje daug durų-persirengimo kambarių: Atidarai dureles, kurios neuždarytos ir iškart patenki į mini patalpėlę, persirengi, susikabini ant nešiojamos pakabos rūbelius ir, pasičiupus juos, su maudymosi kostiumais išeini pro antras toje patalpėlėje esančias duris į saugojimo spintelių patalpą. Ten palieki daiktus ir keliauji jau į pramogas… Vyresnėlis su vyru iškart prie „kalnelių”, o mažius, apginkluotas plaukiojimo sauskelnėmis ir „Konfidence” liemene, kuri laiko ant vandens ir šildo (www.omnidatum.com), su mama iškeliavo į leliukų baseiną. Pats sekliausias vaikinukui patiko dėl to, kad jame buvo nusileidimo takelis – pats bandė kabarotis, kad tik nusileist juo, gilesniame patiko dėlioti vandenyje neskęstančias plytas, vaikščioti, plaukioti. Bet labiausiai patiko pačiame giliausiame baseine su tėte – plaukiojo, stovėjo po „lietaus kriokliu”, burbuluose, yrėsi ir „upe”… Tikras ekstremalas. Išbuvome 4 valandas – pats tas su 1,5 m. vaikinuku.  Likau patenkinta liemene, kurią išbandėme pirmą kartą, nes tikrai nežvarbo mažasis, keliaudamas iš vieno baseino į kitą, iš šiltesnio į šaltesnį vandenuko, o kiek dar džiaugsmo, kai gali paplūduriuot…
Pirčių šįkart neaplankėme, nes buvome su vaikais. Tačiau pilnai užteko baseinų ir nusileidimo takų. Todėl palindę po dušais, prie kurių jokių eilių, persirengę, gerai pasiplaukioję, 21 val. išvažiavom į viešbutį. Mažulis „lūžo” mašinoje ir nuneštas į lovą, išmiegojo visą naktį – raminamai paveikė vandenukas… Tik gaila, kad negalima fotografuot, kaip ir kituose vandens pramogų parkuose. Būtų buvę gerų reportažiukų…
Ryte vaikinai pusryčiaudami traukė aplinkinių akį, nes buvo pasipuošę vienodais Prémaman marškiniais (nepykit, truputis reklamos…), patys tyrinėjo aplinką, o vyresnėlis klausė, kada vėl eisim į baseinus… Vadinasi – tikrai patiko, teks kada vėl paplanuot…