Taigi susiruošėm su mažuoju Joriuku į Briuselį. Kelionė ne poilsinė – tėvai darbuotis važiuoja. Joris, kaip vaikas mažiausias, dar mamos pieną bevalgantis – kartu su mumis. Tikriausiai niekur nepasijauti toks nepatikimas kaip Lietuvoje. Kol įvažiavom į keltą pasus tikrino penkis (!) kartus. Gerai, kad neliepė iškrauti lagaminų – mačiau, vienas vyrukas dėliojo „lego“ iš į krūvą suverstų daiktų. Mumis patikėjo, kad kontrabandos nevežam. Joriui, nė motais, visus tikrintojus šypsenom apdalino.
Šį sykį nusprendėm važiuot mašina, o ne lėktuvu skristi. Lenkijos keliai nežavi nei vieno – taigi mūsų maršrutas: Klaipėda-Kylis-Briuselis. Iki Kylio plaukėm keltu.
Gražu plaukti naktį – matyti švyturys, įvairios šviesos:
Rytas kelte. Čia ir dešimt mėnesių Joris sutiko.
Su tėčiu:
Gerai gerai, ir su manim irgi:
Visą naktį buvo stiprus šoninis vėjas, tai taip supurtydavo, kad visi pabusdavom.Tik dieną viskas aprimo – jūra pasidarė rami, o ir saulė įsišvietė.
Šeštą vakaro atplaukėm į Kylį. Toliau keliavom pasikliaudami navigacija. Na, bet kaip sakoma, jei nori rasti problemų… Tunelis Mastrichte buvo uždarytas, o navigacija vis mėgino parvesti atgal į jį.Tai beveik valandą sugaišom dėl kelių remonto ir užsispyrusios technikos.
Na, kaip bebūtų penktą ryto jau buvom Briusely, minkštoj viešbučio lovoj. Net porą valandų spėjom numigti prieš darbą.
Tai tiek pradžiai, toliau papasakosiu vėliau – nes miego labai trūksta, o ryt vėl visai dienai į madų pasaulį. Toks nelabai rišlus tekstas gavosi, bet gal nesupyksit.
Nori prisijungti prie Eitne.lt rašytojų komandos? Spausk čia!
[...] skaitėt, o jei dar neskaitėt – būtinai paskaitykit paskutiniosios mūsų kelionės į Briuselį įspūdžius. Šios kelionės metu svarbiausias darbas buvo parinkti kokybiškus ir gražius rūbus, kuriais [...]
[...] Kelionę užbaigsite negyvenamosiose šiaurės vakarų Kinijos stepėse ir sužinosite, kas yra gyvenimo [...]