Iš pašnekesių su mamomis: Laiko ir kantrybės…

Photobucket

Nuotrauka iš hpstudents.org

Tikriausiai, visuose namuose yra buvęs toks vaizdelis: darželinukas, puikiai mokantis apsirengti, sėdi ant lovos su viena kojine ir … dairosi. Tėvai paragina vieną kartą, antrą… Paskui, neapsikentę, čiumpa rūbus ir vaiką aprengia. Aišku, ašaros. Tėvai pikti. Visiems diena sugadinta. Kartais aprengimu neapsiribojama, vaikas baramas, grasinama nubausti, pliaukštelima per užpakalį.

***

O dabar pagalvokime kitaip. Jeigu iš vakaro susidėtumėte kartu drabužius, leisdami pasirinkti vaikui, kas jam geriausia. Žadintuvą užstatytumėte pusvalandžiu anksčiau, t.y. susiplanuotumėt rytą be chaoso, tai gal netgi galėtumėt su vaiku išgerti po puodelį kakavos. Ir į darbą išeitumėt patenkinti, ir vaikas turėtų gerų prisiminimų apie šiltus rytus su tėvais. Gerai prasidėjusi diena.

***

Aišku, pas mus namuos būna abiejų rūšių rytų. Ir labai gaila, kai būna pirmoji situacija. Vis tik užsispyrimas, išankstiniai nusistatymai suveikia. Džiaugiuosi, kad vis rečiau. Su vaikais reikia daug laiko ir kantrybės. Pagalvokite, ar nesirengimas ryte nėra dėmesio prašymas? Jeigu susiplanuotumėt laiką, ne tik darbo, bet ir laisvalaikį – tada tų tuštumų būtų mažiau. O gal yra kažkokia bėda darželyje, kad vaiko netraukia ten eiti?

O dabar sąžiningai pasakykite, kiek laiko skiriate vaikams? Netikiu, kad visą vakarą. Įjungtas televizorius –  tai ne laikas su vaikais, nebent veikla yra kažkokio filmo žiūrėjimas, o paskui aptarimas. Kiek iš jūsų pažiūrėję filmą pasikalba apie tai, ką matė, su vaikais? Mes irgi ne visada. Bet stengiamės.

Vienas šventas dalykas vakarais – dvi pasakos ir lopšinės. Ne, tai nevargina. Ir nevargina valandos migdymas, nes tada būnam vieni su vaikais. Be jokių pašalinių trukdžių.

Dabar matau prieštaraujančią draugę: juk jei leisiu vaikui rinktis, ką rengtis – jis kasdien eis su baliniais rūbais į darželį. Netiesa. Rinktis nereikia iš visos spintos. Pasiūlykite du komplektus drabužių ir tegul renkasi iš jų. Būsite ir vaiko laisvą pasirinkimą paskatinę, o ir skonį padėsite ugdyti. O ir balinė suknia liks šventei.

Lygiai tas pats su maistu. Kai sako, kad vaikas visada nori tik blynų, tai paguodžiu, kad neteisingai klausia. Juk reikia klausti, ne „Ko nori valgyti?“, o  „Ką šiandien valgysime: košę ar omletą?“. Tai yra, apriboję vaiko pasirinkimą iki dviejų variantų, sutaupysite labai daug nervų ir laiko.

Tarp kitko, vadovaujuosi taisykle, kad vaikas gali daryti tai, kas nekenkia sveikatai. Niekad neleisčiau bėgti į gatvę, tačiau nedraudžiu į darželį eiti su guminiais batais.

Mylėkite savo vaikus!

Written by Ilona-Eitnė

Eitnė – viena iš portalo eitne.lt autorių ir pagrindinė redaktorė. Dar ji – nuostabi mama ir sėkminga verslininkė su kalnu idėjų. Jai trūksta tik vieno – kokių 3 papildomų valandų paroje.

This article has 12 comments

  1. Agni Reply

    labai protingas post’as
    Tikiuosi, kai turesiu vaiku, sugebesiu buti tokia

  2. Eitnė Reply

    Ačiū Agni, kartais būna, kad ir man kantrybė baigias. Juk vis tik trys vaikai, bet … stengtis reikia :)

  3. Arvydas Reply

    Kaip tik su žmona susiduriam su tokiom problemom. Kažkodėl tai pastebiu, kad nenorėjimas rengtis pačiam dažniausiai būna dėmesio reikalavimas ir nesvarbu ar keliamės prieš valandą ar pusvalandį. Prieš tai suruošti rūbai tikrai padeda, bet mano keturmečiui kartais užeina noras juos pasikeisti, nes mat nepatinka ką sukrovėm :) Dėl pasirinkimo laisvės nebūčiau toks tikras, galbūt geriau vaikui paaiškinti taisyklę, kad reikia rengtis tokiais rūbais kurie yra padėti? Kiek skaičiau, taisyklės darželinukams suteikia saugumo jausmą…

  4. Eitnė Reply

    Na, kiekvienoj šeimoj yra savo taisyklės. Gebėjimas rinktis ir būti atsakingam už savo poelgius yra neatsiejama auklėjimo dalis. Juk Jūs, kaip ir aš, visai nenorėtumėt išugdyti paklusnių lėlių. Daug geriau, kai žmogus, nepriklausomai nuo amžiaus, geba daryti sprendimus. Sunkiau, kai viskas būna kažkieno suruošta, sugalvota, suderinta. Nes kai vieną dieną Jūs to nepadarysite, kils chaosas. Ir nesvarbu kiek jam bus metų. Žinau suaugusių vyrų, kurie skambina mamai, kokį kaklaraištį užsirišt…
    Tai vis tik, Arvydai, kaip su ta pasirinkimo laisve? Manau, kad pasirinkimo laisvė yra gerai, bet ją galima suvaldyti pateikiant variantus. Bent jau kol pypliai darželinukai.

  5. Arvydas Reply

    Tai aš nesakau, kad negalima duoti rinktis: jeigu vaikas nori valgyti jogurtą, o ne obuolį jis visada gali pasirinkti tai ko jis nori. Kalbu apie per didelę pasirinkimo laisvę, kuri nėra gerai. Ar dar nesusidūrei su tokia situacija kai vaikas užsispyręs iki rėkimo aiškina, kad darys kitaip nei tu jam liepi, nors žinai, kad reikia daryti taip kaip tu jam sakai, nes tai yra saugiau/geriau/patikimiau/greičiau? Oj kaip susiduriam su tuo kai, pavyzdžiui, reikia paskubėti ir greitai apsirengti rūbais, o mažius pareiškia, kad tų kojinių spalva jam nepatinka ir jis dėsis kitas. Ir viskas, ledai nepajudės, kol jis nepadarys to ką pasirinko. Pasirinkimo laisvė turi būti, bet tikrai ne visur.

  6. Eitnė Reply

    Arvydai, mano panos žino vieną dalyką. Kad rinktis galima tada, kai siūloma. Tarkim, jei einam į senelio jubiliejų ar fotosesiją, jos žino, kad „mama blogai nepadarys“. Taigi, čia greičiau dėmesio poreikio problema tas klykimas – gal vaikas paprasčiausiai jaučiasi nesaugus prieš būsimą įvykį?
    Dar. Man kojinių spalva nekliudo – jos eina ir su skirtingomis, nes tai sveikatai nekenkia. Vaikai turi žinoti, kad jei draudžiat, turi būti rimta priežastis tai daryti. Paprastas pavyzdys – sakau: „Neliesk skardos, karšta, nudegsi“. Aišku nudegė. Bet daugiau mano pasakymas – neliesk jau turi aiškią priežastį. Taigi draudimai turi turėti aiškų pagrindą.
    Prisimenu vieną iš rytų, kai užsispyriau, kad Milda eitų su mėlynom pėdkelnėm. Žinoma, nuėjo. Žinoma verkė valandą. O paskui pagalvojau, ar laikytis užsispyrusiai savo principų, nerodau silpnumo? Ką įrodom, kai neleidžiam apsiauti norimų kojinių? Kad labiau mokam suderinti, kad žinom daugiau už vaiką?

  7. Arvydas Reply

    Tau gerai, taviškės žino, kad galima rinktis kai joms leidžiama, o mūsiškis renkasi kai galima ir kai negalima :) Rūbai čia yra mažiausia problema. Tikrai nenorėjau sudaryti tokio įspūdžio, kad mes neleidžiam vaikui rinktis. Leidžiam, ir dar kaip. Tik kartais pagalvojam, kad geriau jau tiek tos pasirinkimo laisvės nebūtumėm davę :)

  8. Eitnė Reply

    Per mažai vaikų turit, todėl Jūsiškis ir nežino ;)

  9. Arvydas Reply

    Tai šeimyna didėja po truputį :) Turim antrą lelių, kuriam dabar 2,5 mėn. Pirmajam karūna po truputį krenta ;)

  10. Arvydas Reply

    Ačiū už sveikinimus :)

    Labai aktualus, bet kol kas viskas klostosi labai panašiai kaip ir tau su antruoju – jokių rimtų problemų. Aišku prieš gimstant antrajam pirmasis buvo rimtai ruošiamas brolio atėjimui, be to skirtumas tarp vaikų yra 4 metai :) Kaip ten bus ateityje – žiūrėsim.

  11. Eitnė Reply

    Keturi metai ir gerai ir blogai :) Svarbiausia laiko ir kantrybės :D

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *