Photobucket Vakar, parašius apie žindymą ir nesusipratimus, vienas kolega Dalius teigė, kad „Bet va kino teatruose ar naktiniuose lėktuvų reisuose kūdikius reikėtų uždrausti. Negerai, kai mažumos interesai iškeliami aukščiau daugumos.“

Pirmiausia apsibrėžkime, kas yra „mažuma„: „Mažuma yra demografinė grupė tam tikroje teritorijoje (valstybėje, regione ir t. t.), kuri tam tikrais specifiniais bruožais skiriasi iš gyventojų daugumos. Tokie specifiniai bruožai gali būti kalba, rasė, religija, moralė, socialinis vaidmuo ir dar daug kitokių. Dėl visuomenėje paplitusių stereotipų mažumos dažnai kenčia nuo prievartos ir atskyrimo. Kalbant apie tautines mažumas, dažnai pabrėžiama, kad mažuma turi turėti savo kaip tautinės mažumos savimonę.“

Kur ta subtili riba, kai vaikai pasidaro mažuma? Vaikas nėra žmogus?  Na taip, jis kalba specifine kalba, dar neturi suformuoto statuso ir skiriasi nuo „daugumos“ ūgiu.

Pažiūrėkim iš kitos pusės, lėktuve skrenda ponas, ir jam prasideda traukulių priepuolis – nemanau, kad triukšmo būtų mažiau negu verkiant kūdikiui. Ir išsimiegoti tikrai netektų – tai gal iš kiekvieno paprašykime pažymėjimo, kad jam nieko nenutiks?..  Nesuprantu, iš kur tas visuomenės nepakantumas vaikams – lyg tai visi iš karto buvo suaugę, nei vienas nesišlapino į kelnes. Kažkodėl žmonės labiau toleruoja dvimetrinį poną, šikinantį niufaudlendų veislės šunį ant šaligatvio, negu verkiantį vaiką. Juk jie abu – „mažuma“. Kodėl, kad tas mažesnis? Kad negali apsigint?

Deklaruojam visų žmonių lygias teises, bet liepiam „Eikite ir maitinkite savo vaiką tualete“. Bet neliepiam ten eiti girtam ponui, kuris valgo dar mažiau estetiškai negu kūdikis.

Gal grįžkim į viduramžius – atskirkime pagimdžiusią moterį nuo gyvenimo, uždarykime ją nuo visuomenės metams-dviems. Paskui dejuokim – silpna socializacija, moterys praranda kvalifikaciją. Ar nereikėjo spręsti vaikų auginimo sąlygų ne didinant išmokas ir ilginant motinystės atostogas (ko nepavežtų, manau, ir turtingiausia valstybė), bet steigiant ugdymo įstaigas ir sudarant normalias sąlygas grįžti į darbą? Praėjo tie laikai, kai mamos nori būti tik auklė savo vaikui. Jos nori gyvent pilnavertį gyvenimą, lankytis parodose, renginiuose, lavintis. Tai gal nebeliepkim joms grįžti į virtuvę?

Tokie pamąstymai. Kaip visad neteigiu, kad esu šimtu procentu teisi, bet vis dėlto.

Nuotrauka: Valerijos