Žodžiai, žodeliai, žodelyčiai

Laikas lekia labai greitai. Mildutė pareiškė, kad jai nebeužtenka vakarinių pasakų – pati jau norėtų skaityti. Tikriausiai galvojo, kad skaityti nereikia jokių pastangų. Nes juk norisi visko ir greitai. Na ką, pasitarėm su vyru ir nusprendėm pabandyti. Mokytis raides, kol kas žaidimas, o ne būtinybė, pradėjome nuo priemonių paieškos. Apsiginklavome raidžių kortelėmis:

Foto www.azar.lt

kaladėlėmis:

Foto: www.senukai.lt

bei Juozo Danilavičiaus knyga „Zylutė”. Knyga buvau ypač patenkinta, nes yra ne tik pratimukai, bet ir patarimų tėvams. Su skaičiais viskas žymiai paprasčiau (ne veltui mokiau studentus matematikos mokymo metodikos), o  va raidės… Na, bet metodikos visur labai panašios, skiriasi tik turinys. Taigi ėmėm mokytis.

Taigi, nuo ko pradėti? Pirmiausia, nuo paprastų dalykų, tarkim gamtos garsų pamėgdžiojimo: bitė zyzia: zzzzzzzz, migdom Jorį: aaaaa ir t.t. Jau esu minėjus apie prisiminimus bei atpasakojimus bei eilėraštukų deklamavimą. Visa tai rengia vaikus pažinčiai su raidėmis. Be to mokomės klausytis – kokiu garsu prasideda žodžiai (žaidimas pasakyk žodį, kuris prasideda…).

Kai vaikai jau žino garsą A, galima išmokyti raidę A.  Reiktų paaiškinti, kad garsų nematome, o raides galime matyti. Tada raidę A piešiame, karpome iš popieriaus, ieškome knygelėse. Vaikas turėtų įsitikinti, kad raidžių yra visokių dydžių.

Iš karto nesimokėme visos abėcėlės, nors kortelių ir kaladėlių su raidėmis turime įvairių. Iš pradžių visai pakanka šešių: A, M, S, L, Š, R. Mokomės paprastai – raides sudedame į maišelį, ištraukiame ir įvardijame. Prisimenu, kad gavau barti darželyje, kad „spaudžiu Vaivą mokytis” (jai tada buvo du su puse). Iš tikro mokėsi Mildutė, o Vaivai šalia labai smalsu, ką daro vyresnioji sesė. Paskui dėliojame iš jų skiemenis – AM, AS, AL, AŠ, AR, MA, SA, LA, ŠA, RA, šių skiemenų galima sudėti aštuonis žodžius – AŠ, ŠA, MAMA, MALA, LAŠA, ALMA, SALA, RASA. Dabar pradėjome mokytis dar kelių raidžių: O, Ė, K, T. Matysim, kaip seksis toliau. Pridėjus jas prie jau mokėtų, galima sudaryti 42 žodžius.

Kol kas skaityti dar nemoka nei viena, nes visad galvoju, kad viskam savo laikas. Žinoma, skaičiau mamų pasakojimus, kad raides išmoksta dviejų-trijų metų, keturių „pilnai skaito”. Tikiu, kad yra gabių vaikų, tikiu, kad yra įvairių lūkesčių. Ir nei vienos mokytis nespaudžiu – jos vis atsineša savo raidžių korteles, pasiberia ant stalo ir viena kitą moko: čia N, nykštuko raidė, čia L – laivo raidė. Taigi turi savo „metodiką” ir „strategiją”. Viskam savo laikas, juk nueis į mokyklą ir išmoks, o kol kas tik žaidžiam. Žaidimus, raides, žodžius…