Press "Enter" to skip to content

Tinklaraščio naujagimiai: Joris – trečiasis mėnuo

Na va, laikas bėga nenumaldomai. Joriui jau beveik trys mėnesiai, o atrodo dar neseniai su vyru Belgijoje rinkome šiuos marškinėlius:

J-1

Kaip ir kiekvienas save gerbiantis kūdikis, mūsų sūnus turi savo charakterį ir ambicijas – sugeba išsireikalauti dėmesio (jei per daug įsijaučiu į savo užsiėmimus), apsiginti nuo sesių perdėtos meilės rėkimu. Pavydo jau truputį sumažėjo, kampai – tarsi jūros dugne gulintys akmenukai – nusigludino, nors mažoji Vaiva kelis kartus per dieną tvirtai pareiškia: „Mano mama“, bet paskui pasitaiso: „Visų mama“. Didžiosios pasvajoja apie atostogas pas senelius, kur yra šuniukas ir visą dieną galima būti lauke, kur močiutė išneša po klevu pietus ir gali gerti kiek telpa šilto pieno, o braškės auga ne ant prekystalio, o lysvėj.

J-2

Man pačiai irgi visai patinka būti trijų vaikų mama, tik kartais norėtųsi atgauti nuosavybės teises į savo lovą (ot egoistė, ne motina). Kai visi keliaujam dažnai sulaukiam labai įvairių nuomonių – nuo užuojautų, kokie mes vargšai, kad turim tiek daug vaikų, iki pagyrimų, kad vis tik vaikai mūsų ateitis. O aš žinau, kad patys verčiausi pinigai, tai pinigai investuoti į vaikus. Tikiuos, kad ir mūsų valstybės vyrai šitaip pagalvos.
Joris linksmuolis – guguoja, šypsosi, net kvatoja balsu. Šypsosi net miegodamas.Vis dar mėgsta plikinėti – matyt visi vaikai mieliau būtų nudistais, negu vaikščiotų išpuošti. Atpažįsta kasdienius ritualus – pasiruošimą maudytis, masažuotis, keliones į lauką. Žinoma, laikas ir situacijos planus kartais pakoreguoja, bet stengiamės laikytis režimo. Dabar valgo septynis – aštuonis kartus, vis dar mamos pieną. Vakarais kartais maitinimai išsitęsia – pavalgo, pakalbina mane, vėl pavalgo. Planuoju vien pienuku maitinti iki šešto mėnesio. Naktimis išmiega penkias-septynias valandas, dieną irgi mėgsta nusnūsti. Jau lengvai galima atpažinti, kad nori miego – trina akytes kumštukais, pasidaro irzlus.
Pradėjom naudotis visuomeniniu transportu – taigi vis dažniau mus galima sutikti Klaipėdoje – esam nepriklausomi nuo tėčio. Labai praverčia nešynė, kuri vis dar glumina vyresnio amžiaus žmones, jie linguoja galvą ir postringauja: „Mūsų laikais taip nebuvo…“ Bet juk daug ko seniau žmonės nedarydavo – nerengdavo vaikų tik gimusių su kelnėmis, nevežiodavo nardyti į baseinus, neskraidindavo lėktuvais. O dabar daro. Ir neaišku, kaip geriau – kaip tada, ar kaip dabar.
Labai gražiai guli ant pilvuko:
J-3
Į kalbinimus reaguoja energingais kojų ir rankų mostais, jau nulaiko žaisliuką rankoje. Žinoma neilgai, nesutelkia dėmesio į jį. Visai pamiršo šliaužimą, bet pradeda mėginti apsiverst. Kol kas ne itin sėkmingai. Bet kaip aš sakau – viskam savo laikas. Labai neblogas žaislas – rankos. Jas ir stebi, ir paragauja. Čiulptuko, kaip ir su Vaivute, neturim, tai kartais ir pasiramina rankutę apsižiojęs. Gal ir imtų jį, bet nemėginom duot – labai jau sunku paskui atpratinti. Kainuoja daug nervų ir tėvams, ir vaikui.
Šį mėnesį laukia ir krikštynos, bet apie tai parašysiu vėliau.

6 komentarai

  1. Leita Leita 2009 06 18

    Sveiki ;)
    ačiū už gražius pasakojimus apie Jorio pirmuosius mėnesiukus.
    Smagu „dalyvauti“ šeimos gyvenime, atradimuose ir angelų sargų sukastų kalnelių įveikimuose.
    Linkiu gražios, šiltos (ne tik širdyje, bet ir lauke) – Krikšto šventės.

  2. neringa neringa 2009 06 18

    puikiai aprašyta,puikiai augat

  3. Eitnė Eitnė 2009 06 18

    Dėkui ;)

  4. margariux margariux 2009 06 18

    ką tik sveikinau Jus su sūnaus gimimu.. o jau trys mėnesiai prabėgo.. tikrai laikas bėga nenumaldomai..

    • Eitnė Eitnė 2009 06 18

      Dar trūksta iki pilnų trijų mėnesių, bet turėsim didelį įvykį, tai tingėsiu apie buitį rašyti, rašysiu apie būtį.

  5. Lilija Lilija 2009 06 18

    Kaip greit bėga tas laikas.Tik nesenai laukėm Joriuko atėjimo į šį pasaulį,o štai jau ir trys mėnesiai prabėgę.Aukit sveiki ir drūti.

Comments are closed.