Tęsiu sūnelio istoriją. Jeigu ne tinklaraštis, tai popierinė knyga būtų vėl su begale tuščių lapų, nes laikas anaiptol nėra mano draugas.
Na va, Joriui jau du mėnesiukai. Šitą mėnesį daug kas nutiko – savaitę atostogavom pas močiutę – mėgavomės obelų žiedų kvapu ir raminomės bičių dūzgimu. Pagaliau supratau, kad tokiam gamtiniam ramiam „triukšme“, mano vaikas gali miegot ir nevežiojamas.
Turėjom keletą pavydo protrūkių – vienas baigėsi reanimacijoj – vyresnioji „paragavo“ kalio permanganato tirpalo (skamba labai žiauriai, bet iš tikro baigėsi viskas gerai, nes nenurijo), o antras žymiai paprasčiau – mažesnioji apspjaudė brolį, nes maitinau brolį, neskirdama pakankamai dėmesio jai. Dar griuvo spinta, nes vaikai turi sugebėjimą nugriauti ir nuversti viską, kas nekaba prikaltas ant lubų. Šįkart auka buvo tik spinta, niekas kitas  nesusižalojo. Taigi dar sykį sakau visiems – reikia labai pasiruošti naujo nario atėjimui, ruošti reikia ne tik vaikus, bet ir patiems. Tikrai galvojau, kad esu žymiai stipresnė, bet … vaikai sugeba įveikti net stipriausius. Be to tvirtinkite prie sienų visus, net ir stabiliausiai stovinčius daiktus, nebent tai būtų sieninė spinta.
Joris susipažino su krikšto tėveliais – kitą mėnesį numatytos jo krikštynos. Tai dabar rezgu visokius krikštynų planus ir neriu marškinėlius. Bet apie tai kitą mėnesį.
Vystosi berniukas sparčiai – paguldytas ant pilvuko galvytę išlaiko pakeltą, geba sukoncentruoti dėmesį į patikusį objektą. Labai mėgsta „plikinėti“ – namuose pakankamai šilta (septinto aukšto ir vakarinės pusės privalumas, labai dažnai vasarą virstantis minusu), tai galiu leisti tai daryti gana dažnai. Atsikratėme naujagimių pleiskanų luobelės – užteko porą kartų ištepti aliejuku ir iššukuoti šerių šepečiu.
Mėgsta bendrauti – taria garsus „e“, juos galima ir „išprovokuoti“. Prašosi dėmesio nepaliaujamai, ypač pajaučiu tada, kai sesėms irgi prireikia mamos. Tokie mažiukai jie jau turi charakterį.
Labai mėgsta maudytis.
Pastatytas ant kojyčių remiasi, paguldytas ant pilvuko, vos pajutęs atramą – šliaužia „kaip partizanas“. Vis tik berniukai truputį kitokie – turiu galimybę palyginti su sesėm. Gerai, kad vis tik rasdavau kelias minutes užrašams į knygą. Mėgsta stebėti aplinką – jau atsibodo gulėti ant kilimėlio.
Labai gerai atpažįsta mamą – paimtas ant rankų nurimsta. Pažįsta ir tėtį bei seses. Nors dabar jis šypsosi visiems, kas turi akis. Ir nuostabiausia toje šypsenoje – dešiniam  skruoste atsirandanti duobutė bei švytinčios akys.
O čia vienas iš nuostabių vaizdelių sekmadienio rytą. Tėvams vietos aišku nebelieka, bet stebėt yra tikrai šaunu.

O čia statistika: svoris 6400 g, ūgis 58 cm.

Written by Ilona-Eitnė

Eitnė – viena iš portalo eitne.lt autorių ir pagrindinė redaktorė. Dar ji – nuostabi mama ir sėkminga verslininkė su kalnu idėjų. Jai trūksta tik vieno – kokių 3 papildomų valandų paroje.

This article has 6 comments

  1. Lilija Reply

    Ilona,tu esi šauni mama.O Joriukas gražuolis kaip ir sesės.Aukite sveiki ir stiprūs.

  2. margariux Reply

    Norėčiau paminėti, kad šliaužimas jau turėtų būti išnykęs ir atsirasti tik 6 – 9 mėnesį per naują. Tad nesiūlyčiau to skatinti, nes tai gimimo refleksas, kuris turi išnykti. Ir po to vaikas viską mokosi per nauja. Čia tas pats kaip ir su vaikščiojimu.

  3. neringa Reply

    kaip šauniai viskas aprašyta,aukite toliau didelis ir sveiki

  4. Eitnė Reply

    Ačiū už linkėjimus.
    Margariux, dėkui už profesionalo nuomonę.

  5. Žmona, ta ta... :) Reply

    Na pavydai kiek nuskambejo ne kaip, bet puikiai aprašei po 15 metu visi smagiai pasijuoksit :)…O jau Joris koks grazuolis..ir tas vaizdelis sekmadieninis tikrai atperka visus vargelius…kantrybes motin..

  6. Violeta Reply

    Fantastiškos nuotraukos, labai smagu skaityti, kaip augat, išdykaujat ir pešatės. Gražių ir netikėtų akimirkų visai jūsų šeimynėlei.

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *