Ir vėl… po kojomis mėtosi kamuolys ir vos nenugriūnu ant plastikinės vištos. Kasdien tvarkydama namus, susimąstau: „Kodėl mūsų vaikai turi tiek daug žaislų?” Pilnos dėžės ir lentynos, o dar jei pagalvotume apie tuos, kurie slepiasi pas močiutę palėpėje, apskritai plaukai piestu stojasi. Į mūsų namus jie atkeliauja įvairias būdais – nuperkame patys, dovanoja, pasidarome patys. Drąsiai galiu pasakyti, kad ilgiausiai „grojantys” – tie tretieji.
Labai gerai prisimenu, kaip ėjome su dukra Milda pirkti „tikros barbės”, nes toks buvo jos gimtadieninis noras. Spėkit, kiek laiko ji buvo įdomi? Aišku tuo momentu, kai rinkosi ir parsinešė namo, jos akys žibėjo neįkainojama šypsena.
Ir dar labai sunku nebūti „žinovu” žaidžiant su vaikais. Jeigu vieną dieną prisėstumėt su vaikais ant grindų, išgirstumėt daug įvairių dalykų – pavyzdžiui, kad plastilininis žmogiukas žalias todėl, kad privalgė daug salotų. Labai dažnai matau, kaip tėvai moka „geriau žaisti”: visada nupiešia tiesias linijas bei geltoną saulę, pastato tiesų bokštą, pagauna kamuolį… Tačiau ar nevertėtų įsiklausyti į vaiko nuomonę – gal linijos kreivos ne todėl, kad kitokių nupiešti nemoka, o todėl, kad ant namo užlipo nematoma pabaisa?
Labai sunkiai mokiausi neatimti vaikams atradimo džiaugsmo, bet už tai dabar turiu laiko išgert puodelį kavos, nors namuos ir trys vaikai. O gal išmokau tik todėl, kad jie trys?..
Pasak specialistų, žaislai skirstomi į tris kategorijas – ugdomuosius, lavinamuosius ir kūrybinius. Ugdomieji skirti patiems mažiausiems, jie padeda susipažinti su aplinka, formomis, lavina motoriką. Lavinamieji – tobulina jau įgytus pradinius įgūdžius – kaladėlės, konstruktoriai, dėlionės, loto, domino. Kūrybiniai žaislai ir žaidimai – vaikas pasinaudodamas priemonėmis gali sukurti visai naują daiktą. Prie kūrybinių žaislų galima priskirti ir konstruktorius, jei vaikas imasi iniciatyvos ir sukuria savo paties modelį, o ne aklai vadovaujasi paveikslėliu ar instrukcija.
Yra trys pagrindinės taisyklės renkantis žaislus, kuriomis pati vadovaujuosi:
- Turi atitikti vaiko amžių ir charakterį. Jeigu žaislas per daug paprastas – jis labai greitai atsibosta, jeigu pernelyg sudėtingas – vaikas nemokės su juo žaisti. Taigi užrašai ant pakuotės tinka ”nuo 2 metų” iš tikrųjų yra tik orientaciniai. Juk visi vaikai labai skirtingi. Be to skiriasi ne tik gebėjimai, bet ir chakteris – vienas gali atsisėdęs valandą piešti, o kito ir „su pagaliu” prie tokio darbo nepasodinsi. Už tai kur reikia nubėgti, pagauti – pats pirmas. Tačiau nepasiduokit – aktyvuolį galima vakare nusiraminimui pasodinti prie dėlionės ar loto, o „skraidanti lėkštė” parke išjudins ir didžiausią ramuolį.
- Žaislai turi turėti papildomų funkcijų. Jeigu berniukui nuperkat gaisrinę mašiną, tai su ja galima žaisti tik atitinkamus žaidimus. Tas pats ir su mergaičių lėlėmis – jeigu jos turi konkrečią funkciją – tai galima žaisti tik konkretų siužetą.
- Žaislai „iš gyvenimo”. O dabar apie kitokius žaislus. Jei apsidairytume aplinkui rastume daugybę įvairių dalykų, kurie gali nudžiuginti vaikus. Tarkim kaštono lapas per kelias akimirkas gali virsti žuvimi ar laumžirgiu (kaip tai padaryti, parašysiu vėliau), pakulų pundelis – vilko uodega, o didelė televizoriaus dėžė – puikiausiu namu-garažu. Iš popieriaus galima pasidaryti namų teatrą . Aš jau nebekalbu apie virtuvės spinteles, komodos stalčius.
Žaislų reikia visokių. Ir vertingų, tiek psichologų ir tėvų nuomone, ir beverčių, už tai tokių mielų vaikams. Žaiskit į sveikatą.
