Press "Enter" to skip to content

Kalbančios rankelės

Season_Installation

Man visada buvo gaila vaikų, kurie dėl savo amžiaus dar negali kalbėti. Manau, kad būti nesuprastam yra kur kas blogiau nei nesuprasti. Besilaukdama savo stebuklo susidomėjau taip vadinama „babysign” – kūdikių gestų kalba. Vienoje internetinėje svetainėje perskaičiau, kad ši „stebuklinga“ kalba pagerina tėvų ir mažų vaikų bendravimą. Panaršiusi mokslinėse interneto svetainėse radau rimtų mokslinių straipsnių apie šią vaikų ženklų kalbą. Mielai dalinuosi su Jumis turimomis žiniomis. Pateikiu svarbiausius faktus.

Linda Acredolo ir Susan Goodwyn iš Kalifornijos universiteto nustatė, kad kūdikiai, kurie naudojo ženklų kalbą, pradeda kalbėti aiškiau nei jų bendraamžiai, kurie ženklų kalbos nenaudojo. Įsidėmėkite, aš rašau apie girdinčius vaikus.

Mokėjimas kalbėti gestais ne stabdo, o stimuliuoja kalbos raidą. Jau seniai įrodyta, kad pirštelių miklinimas daro teigiamą poveikį kalbos centrams smegenyse.

Ilgalaikiai tyrimai parodė, jog mažyliai, kurie naudojo ženklus, ne tik pasižymėjo aukštesniu intelekto koeficientu, bet ir platesniu žodynu, jie mokėjo ir suprato daugiau ir ilgesnių žodžių.

Mokyti savo vaikus ženklų kalbos naudinga dar ir todėl, kad ji vaikams padeda išreikšti savo norus be verbalinės kalbos. Vadinasi, ji padės geriau suprasti savo dar nekalbančius vaikus. O kuo vaiką geriau supras jį globojantys žmonės, tuo saugiau vaikas jausis. To įrodinėti net nereikia, ar ne?

Ženklų kalba padeda vaikui be verbalinės kalbos komunikuoti, t.y. padeda ne tik būti suprastam, bet ir suprasti. Įsivaizduokite: jūsų dar nekalbantis mažylis parodo, kad dar nori valgyti arba nori gerti, parodo, kad nori žaisti ar jam reikia pagalbos. Fantastika? Ne! Tai reali galimybė išvengti kasdienybėje bereikalingos įtampos ir streso auginant mažylius. Taip pat ir Jūs galite pranešti vaikui, kas jo laukia, pvz. vakarinės maudynės. Ir vaikas jau džiaugiasi!

Mokytis ženklų kalbos turėtų būti abiejų tėvų sprendimas. Mat kuo daugiau žmonių iš artimiausios vaiko aplinkos įsitrauks į šią naudingą veiklą, tuo greičiau vaikas išmoks įvairių ženklų.

Mokytis ženklų kalbos ne tik naudinga, tai ir smagu. Žaidimas garantuojamas visai šeimai – nuo mažiausio iki seniausio. Tai puikus laiko praleidimas su vaiku. Jie gi taip mėgaujasi, kai su jais žaidžia nuolat laiko neturintys “didieji žmonės”.

Mano 8 mėnesių mažylis jau galėjo parodyti  tokius ženklus kaip vonia (”pušku pušku”), knygutė, pienas, valgyti, dar.

Daugumai mamų rūpi, nuo kada gi reikia ar galima pradėti rodyti vaikui ženklus. Paguodžiantis atsakymas – pradėti niekada nevėlu. O galima pradėti jau nuo 8 mėnesių. Psichologai teigia, kad 4 mėnesių mažyliai jau turi pakankamai atminties, kad galėtų įsiminti muziką ar šalia nuolat esančius objektus, pvz. savo kūno dalis. 8 mėnesių mažiai jau gali juoktis, kai juokiasi kiti, žaisti žaidimą “ku – kū”, juoku reaguoti į kutenimą, t.y. žaisti socialinius žaidimus, bei atkartoti gestus, kuriuos rodo suaugęs žmogus. Vaikučio rankytės gali atlikti vis daugiau ir vis įvairesnių veiksmų. Todėl šis laikotarpis būtų pats dėkingiausias ženklų rodymo pradžiai.

Specialistai įspėja: jei pradėsite mokyti ženklų 10 mėnesių vaiką, jis atkartoti ženklus turėtų tikrai jau sulaukęs 14 mėnesių – priešingu atveju pasirūpinkite vaiko klausos tyrimais.

Kitas labai svarbus klausimas: kaip pradėti rodyti ženklus? Galima išskirti tris pagrindines situacijas, kurios palankiausios vieno ar kito ženklo demonstravimui.

1. Kasdienis veiksmas ar veikla, kuri dažnai kartojama, pvz. maitinimas krūtimi, valgymas, sotus, pamperso keitimas, maudymas, miegojimas ir pan. Nors aš pradėjau nuo ženklo „pieniukas“, rodydavau jį prieš maitinimą krūtimi, maitinimo metu, pirmas sūnaus ženklas buvo kitas. Tuoj viską suprasite. Vėliau pradėjau rodyti ženklus „valgyti“, „viskas, jau sotus“, „dar“.

2. Kai vaikas kuo nors susidomi. Pvz. mano sūnus jau nuo seniai seniai spoksodavo į lempas ir lydėdavo jas ilgu „ooooooooooooooooo“. Atsirado reikalas įvesti ženklą „lempa“. Beje, pirmasis sūnaus demonstruotas ženklas yra LEMPA. Vėliau teko parodyti visai nekasdieniškus ženklus: „dramblys“, „bezdžionė“, nes mažius žiūrėdavo knygeles su gyvūnų nuotraukomis ir stebėdavosi šiais nuostabiais gyvūnais.

3. Aš matau – tu matai: tarkim, jūs sėdite kambaryje, į kurį įbėgo katė, vaikas atkreipė į ją dėmesį, jūs žiūrite į katę, vaikas žiūri į katę – tai palanki proga parodyti ženklą “katė”. Rodote į katę, sakote žodį ir rodote ženklą.

4. Klausimas – noras: mažylis žiūri į suaugusį, kai ko nors nori, kai jam ko nors reikia ar norėdamas ko paklausti bei pasakyti, kaip jaučiasi, pvz. mažius suvalgė visą tyrelę, kurią buvote jam paruošę, o jis žiūri į jus, nes nori dar. Tai yra labai palanki proga parodyti ženklą “dar”. Klausiate ir rodote. Tokiu pavyzdžiu aš išmokiau vaiką prašyti pagalbos ir dabar mūsų namuose žymiai daug kartų labiau pamažėjo zyzimų.

MOKYKITE SAVO VAIKUS TŲ ŽENKLŲ, KURIE PALENGVINS JŪSŲ KASDIENYBĘ IR PADARYS JĄ NE TIK DARNESNĘ, BET IR SAUGESNĘ:

liesti negalima, dar, stop, valgyti, gerti, skauda.

Nuo kokių ženklų pradėti?

1. Daiktų ar objektų pavadinimai (šuo, knyga, pienas ir kt.).

2. Žmonių įvardinimai (tėtis, mama, senelė ir kt.).

3. Žaidimas “surask” (kur batai?, kur katė? ir kt.).

4. Kažkas vyksta (nėra žaislo, baigėsi maistas ir kt.).

5. Prašyti dar ko nors (dar pieno, dar pažaisti ir kt.).

6. Daiktų priskyrimas kam nors (mano batai, tavo kamuolys ir kt.).

Čia Jums pateikiau daktaro Joseph Garcia rekomendacijas. Jis siūlo pradėti nuo trijų svarbių vaikui ženklų: “pienas”, “dar”, “valgyti”.

Mes taip pat pradėjome nuo šių ženklų. Tačiau vėliau pradėjome rodyti tuos, kurie vaikui aktualiausi. Ateina tėtis vakare iš darbo, mažius džiaugiasi, žiūri į mane, tai aš jam ir sakau, ir rodau “tėtis”. Turi sūnelis mėgiamą knygelę, tai prieš paimdama ją ir paėmusi ją rodau “knyga”. Labai patinka mažiui didelis gimnastikos kamuolys. Kai tik vaikutis jį pamato, iš karto rodau ženklą “kamuolys”. Ir kartu rodau “didelis”. Va taip ir žaidžiam. Kviečiu žaisti ir jus.

Internete tikrai yra daug galimybių susirasti, kaip tie ženklai atrodo.

P.S. Nepamirškite, kad ženklus galite kurti ir patys. Ir vaikučiai gali rodyti tam tikrus rankelių judesius, reiškiančius kažką. Kai tik įvesite vieną žodį prie to pačio judesio rankyčių – tai ir bus jau jūsų ženklas.

Ženklų kalba padeda man adekvačiau įvertinti savo sūnų dėl jo gebėjimų ir kitų protingų reikalų.

Kadangi jis dar mažai kalba burnyte, tai belieka susišnekėti ženklų kalba.

Arti namų turime piliakalnį, kurį mažius visuomet pastebi ir parodo ženklu kalniuką. Kai važiuojame vingiuotais ir kalnuotais keleliais, sūnus taip pat rodo kalniukų ženklą. O aš padainuoju: į kalniuką, nuo kalniuko. Mat turime kompaktą su pirštelių žaidimais, tai po truputį Augustinas perima vienos mamytės super gerąją patirtį.

Šiandien pusryčiams buvo grikių košė. Kraunu ją į dubenėlį, gavosi kalniukas. Mažius žiūri ir rodo: košė + kalniukas. Ar ne išradingumas tų vaikų??? Be ženklų kalbos sunkiai sužinočiau, ką mažius galvoja, ką mato ir kaip mato.

Labiausiai prajuokina, kai ant nukirstų gulinčių medžių rodo: medis + miega. Ir niūniuoja: aaaaaaaa.

Kada gi vaikai pradeda atkartoti demonstruojamus ženklus?

Labai įvairiai. Kai mažius pradėjo tarti atpažįstamus garsus, jo rodomas ženklas buvo lydimas ir garsais. O kalbos raida, kaip žinia, yra labai individualus reikalas. Sūnytis, sulaukęs 17 mėnesių, jau rodė apie 40 ženklų.

KAS PADIDINA SĖKMĘ?

Užkrėskite vaiką savo entuziazmu. Tai lengviausias būdas ko nors išmokyti. (Pedagogai, ar skaitote?)

Sėkmės raktas – pastovumas.

Dar keletas stebuklų:

Džiaugsmas – išreiškiamas, rodomas;

Atvirumas interpretacijoms;

Atvirumas vaikų iniciatyvoms – vaikai gali patys prigalvoti ženklų, kurie nesutaps su oficialia ženklų kalba, tai nesvarbu;

Būtina išraiška – ekspresija palengvina ženklų išmokimą;

Rodykite ženklus ne tik namų aplinkoje, parodykite vaikui jų didelę pritaikymo galimybę, nebijokite „ką žmonės pasakys“. Stebėkite, ką Jums sako Jūsų vaikas.

Vaikas nori parodyti mums savo pasaulį – būkime atviri tam.

Esu mama Ramunė ir sūnelį Augustiną mokau ženklų kalbos. Esu psichologė, todėl šią mokslo naujovę nagrinėju profesionaliai.

Drąsiai rekomenduoju ženklų kalbą girdintiems vaikams, nes:

ženklų kalba didina bendravimo efektyvumą tarp vaikelio ir visų jį prižiūrinčių suaugusiųjų;

ženklų kalbos naudojimas parodo mums, kokie iš tiesų protingi yra mūsų mažyliai;

ženklų kalba mažina kasdienį stresą, nes padeda vaikui aiškiau išreikšti ne tik savo norus, bet ir mintis bei emocijas, o suaugusiajam ženklų kalba padeda adekvačiau suprasti vaiką;

kai nereikia spėlioti vaiko norų ir jų skaityti iš vaiko akių, ženklų kalba labai pralinksmina ir pagyvina kartu su vaiku leidžiamą laiką;

ženklų kalbos naudojimas skatina verbalinės kalbos raidą ir yra tik kaip tarpinis pagalbininkas mažyliui susikalbėti su „dideliais žmonėmis”;

ženklų kalbos naudojimas moko mažylius aktyviai mokytis be papildomų pastangų;

ženklų kalbos naudojimas didina ne tik vaikelio, bet ir mamos pasitikėjimą savimi.

SUSIDOMĖJOTE? MOKYKIMĖS ŽENKLŲ KARTU SU SAVO MAŽYLIAIS. JUNKITĖS Į KLUBĄ „KALBANČIOS RANKELĖS” IR GAUSITE STARTINĘ INFORMACIJĄ, KAIP PRADĖTI MOKYTIS ŽENKLŲ KALBOS!

Registruokitės adresu:

psichologe.ramune@gmail.com

arba telefonu 868041916

Nurodykite savo džiaugsmo vardą, amžių ir parašykite, kokios pagalbos pageidaujate.

Efektyviausia mokytis ženklų kalbos su savo vaikais ir bendraminčiais tėveliais bei mamytėmis, broliukais ir sesėmis, senelėmis ir seneliais.

IKI MALONIŲ SUSITIKIMŲ!!!

Daugiau informacijos rasite mano tinklaraštyje

http://vaikopasaulis.blogas.lt

http://vaikopasaulis.blogas.lt/zenklu-kalba

http://vaikopasaulis.blogas.lt/tema/zenklu-kalba-girdintiems-vaikams

—————————————————————————————–

Mama Ramunė – profesionali psichologė, tinklaraščio http://vaikopasaulis.blogas.lt autorė ir… tiesiog mama.