Photobucket
Nuotrauka iš jokubauskas.com

Pas mus namuos dabar įdomi situacija – mažoji Vaiva beveik nieko nebijo, o didžioji Mildutė – turi daugybę įvairių baimių –  pakeliui namo bijo sutinkamų šunų, bijo tamsos. Ir kas įdomiausia, Vaivutė net neskatinama padeda sesei – nueina ir įjungia šviesą, sako: „Sesyte nebijok“ arba poniai vedančiai šunį paaiškina: „Mano sesė bijo šunelių be antsnukių“. Tai privertė labiau pasidomėti baimėmis ir jų kilme.

Psichologijos katedros lektorė vaikų ir paauglių psichiatrė dr. VIRGINIJA RIBAKOVIENĖ išskiria svetimų žmonių, išsiskyrimo, specifines (tamsos, puoduko, gydytojų), socialines (susijusios su menka vaiko saviverte) ir mokyklos baimes. Jos visos atitinka vaiko vystymosi etapus ir yra natūralios. Nieko nebijoti vaikas negali.

Jau išmėginome nemažai būdų, kaip atsikratyti baimėmis: kuriame „gydomąsias“ pasakas; stengiamės sudominti įdomiais darbeliais, namų ruoša (kad ir pyrago kepimas); nesakome „čia nieko baisaus“, bet stengiamės patys būti gyvu pavyzdžiu – nueiti į tamsų kambarį, be to, remdamasi kai kurių psichologų rekomendacijomis, mėginu mintimis padrąsinti savo vaiką. Pasak  jų keturmečiai labai imlūs aplinkos poveikiui.

Siūlyčiau pasidomėti ne tik vaiko baimėmis, bet ir priežastimis iš kur jos gali kilti. Pavyzdžiui, turėjome auklę, kuri gązdindavo vaikus baubais. Tai tokiom istorijomis labai lengva „užauginti“ baimę.

O dėl šunų turėjome tokį nuotykį: kaimynai augino dobermaną ir vežiodavo jį liftu į lauką. Manau, net suaugęs būtų išsigandęs, jei ryte, prietemoje, atsidarytų lifto durys ir pasirodytų „tokio, nieko nedarančio“ šunies vaizdas. Kai žinai tokį potyrį, nebestebina ir nepasitikėjimas jokiais šunimis…

Būtinai atkreipkite dėmesį, ką vaikai mato per televizorių. Prisimenu, kaip kartą, grįžę vakare iš darbų, klausėmės istorijos, kad „berniukas nukrito statybose. Jo galva užstrigo, sutino ir bėgo kraujas. Tada berniukas numirė“ (cituoju vyresnėlę). Pasirodo, kartu su močiute pasižiūrėjo žinias…  Taigi labai nemažai baimių gali „ateiti“ iš televizoriaus. Rekomenduojamas televizoriaus žiūrėjimo laikas – viena valanda. Labai svarbu parinkti tinkamas laidas. Tačiau iš patirties žinau, kad žymiai geriau kažką lipdyti, konstruoti, skaityti. Ir vaikas jausis saugesnis, ir laiko praleisite su juo daugiau ir net, ką nors įdomaus nuveiksite.

Kaip įveikti baimes rašė Austėja Lansbergienė , Devika Gudienė, Olegas Lapinas.

Sėkmės susidraugaujant su baubais ir baimėmis.