Press "Enter" to skip to content

Apie nujunkymą

Photobucket

Nuotrauka iš vtv.lt

Jau esu rašiusi apie vaikų maitinimą krūtimi. Dabar maitinu jau trečiąjį. Kiekvienas procesas turi pradžią ir turi pabaigą.  Kol kas Jorio dar nujunkyti nesiruošiu, galiu tik papasakoti dvi istorijas, ką dariau su dukrelėmis.

Mildutę maitinau trylika mėnesių. Žinoma, galėjau tęsti ir toliau, bet pradėjau lauktis vidurinėlės. Gydytoja buvo gana griežta ir liepė baigti maitinti. Priežastis labai paprasta – pirmąją nešiojau labai sunkiai, norėjo apsidrausti, kad nebūtų kokių problemų su šiuo nėštumu. Nujunkymo procesas nesudėtingas, tik reikalaujantis daug kantrybės ir artimųjų palaikymo:

Tinklaraščio naujagimiai: Joris vienuoliktas mėnuo

Photobucket
Vienuoliktas. Taigi, kaip ir paskutinis žingsnelis link pirmojo gimtadienio. Aišku, kai kuriose tautose, vaikai jau iš karto gimsta turėdami amžiaus bagažą, na, bet mes gyvenam Lietuvoje.

Šį mėnesį visko buvo ir kelionės, ir jūros liga, ir ramūs pasibuvimai su sesėmis ir tėvais, netgi senelio septyniasdešimtas jubiliejus. Ir Užgavėnės. Na, bet apie daug ką jau esu rašius.

Tinklaraščio nėštukė: pagaliau motinystės atostogos

Photobucket
Šaltukas už lango, o kūdikis šiltai įsitaisęs nejaučia jo visai… Be jau nedaug liko laukti.

Štai ir vasaris. Priaugau dar 3kg. Pasidariau bendrą kraujo tyrimą – rezultatas puikus, antikūnų nerasta ir suleido imunoglobuliną, nes vyro rezus plius, o mano rezus minus. Pasidariau gliukozės tolerancijos testą, rezultatas vėl puikus, nėščiųjų diabeto nerasta. Čia statistika, kuri reikalinga medikams.

Bendra savijauta skųstis negaliu. Aišku esu jau apvalutė, judesiai jau nebe tokie greiti ir spartūs. Judesiukai švelnučiai, tik daugiau jaučiu, kaip vartos pilvelyje. Visą parą davės tą dieną, kai geriau gliukozę, matyt per daug energijos gavo.

Buvo ir negerumų, kai teko paslysti ant nevalytų takų ir parvirsti. Nieko blogo nenutiko, bet nuo gydytojos gavau pylos, tai dabar retai kada išlendu į lauką, kad nebūtų vėl nelaimės didesnės.

Saulės properšos

Photobucket
Šiandien tokia keistai nenuspėjama diena buvo – nesuprasi, saulė šviečia ar tuoj tuoj lis. O ir pati jūra nenuspėjama, lyg paslaptinga moteris – niekad nenuspėsi, kokią ją rasi atvažiavęs. Dėl to nenuspėjamumo ir mėgstam ją. Bet kada, vasarą ar žiemą, lyjant ar saulei šviečiant.

Truputis apie bausmes

PhotobucketNuotrauka iš dykai.lt

Tikriausiai, beveik visi mūsų kartos žmonės prisimena tokį vaizdelį  – stovi kampe, kol supranti, ką padarei. Kai kuris, ir rimčiau buvę nubausti – diržu ar vytele. O stovėdamas kampe rezgi keršto planus ir sau mintyse prisieki, kad „savo vaikams taip niekada nedarysi”.

Mes su vaikais jau elgiamės kitaip. Namuose yra tam tikros taisyklės ir pareigos. Aišku, neišvengiame ir audringų reakcijų – riksmų, verksmo. Susipykus, sodiname ant lovos ir reikia tyloj išbūti penkias minutes. Patylėti ir pagalvoti. O paskui susitaikyti. Stengiamės vaikams viską paaiškinti – paaiškinti savo elgesio priežastis, sukurti taisykles, kurios būtų joms aiškios.

Apie automobilines kėdutes

Photobucket

Nuotrauka Laimos Kaupienės

Ne sykį teko matyti vaizdą – mama sėdi automobilio priekyje, keleivio vietoje, prisisegusi saugos diržu ir … ant rankų laiko kūdikį. Vaikai ant mamos rankų man labai gražu, bet ne mašinoje. Kitos iki pusės metų prasivežioja kūdikius minkštuose krepšiuose, neprisegtus, o paskui skundžiasi, kad „vaikas nenori sėdėti kėdutėje, ištisai verkia”.

Reikėtų prisiminti, kad vaikutis jau iš gimdymo namų privalo grįžti savo vietoje – saugioje automobilinėje kėdutėje arba kietame lopšyje, prisegtame lygiagrečiai, ant galinės sėdynės.

Mašinoje vaikas privalo sėdėti savo kėdutėje. Renkantis ją, svarbiausia atsižvelgti į keletą dalykų: