Kiekvieną kart, pavasarį arba nusprendus persikraustyti į kitus namus, atliekame savotišką „inventorizaciją” – kas dar bus reikalinga, o kas nusėda sandėliukuose ir paliepėse ar rūbų spintų antresolėse. Jei užsuktumėt, pas senus žmones – jų namai tiesiog daiktų muziejus – su milijonu pagalvėlių ir servetėlių, indų, baldų, kuriuos tausoja savo vaikams ar anūkams. Per daiktus sunku praeiti namuose, o ir kvėpuot atrodo nėra kuo. Ką jau bekalbėti apie vietą – kai sandėliukas užgrūstas daiktais, tai jame tikrai nebus vietos dviračiui.
Pirmiausia, reikia rimtai apgalvoti, kodėl tuo daiktus saugome? Dėl prisiminimų, emocijų, gerų minčių ar šiaip, nes labai gaila išmesti? Jeigu dėl prisiminimų – gal užtektų juos nufotografuoti ir pagaminti atsiminimų albumą? Jis tikrai užimtų žymiai mažiau vietos, nei pirmoji už jūsų atlyginimą nusipirkta sofa.
Kai suvoksite, kad tai tik daiktai, bus žymiai lengviau atsikratyti. O atsikratymo būdų gali būti daugybė: