Stilingiausias interneto paveikslėlis

Kuklumu nepasipuošim – tikrai žinojom, kad su stiliumi neprasilenkiame, tačiau ponui Rokiškiui ačiū – kaip pastabiausiam ir pačiam drąsiausiam peliukui.

Gavome šį apdovanojimą, siaučiant eilinei stilingųjų blogerių apsidovanojimo karštinei. Tai įpareigoja. Ne tik išlikti ir pasitempti, kad dar stiliškiau žygiuotume koja kojon su kitais stilingaisiais, bet ir it pagal kokio Oskaro (ne Koršunovo) taisykles – reikia atskleisti 7 slaptus faktus apie eitne.lt (autorius) beigi perduoti šią stilingą ir garbingą nominaciją 5 to vertiesiems. O tų vertųjų ne taip paprasta rasti, idant šelmis Rokiškis savo sąraše suminėjo keletą mūsų nusipelniusių autorių tai Giedrė ir Altajus (ne kalnai, bet ne mažiau reikšmingas). Kadangi visi mūsų autoriai stilingi, o ponas Rokiškis išdavė indulgenciją pačiam Teisingumo ministrui, tai atleisime ir jam šį įžūlumą, ypač turint omeny, kad jis iš prigimties yra chamas (1 punktas Rokiškio paslapčių sąraše). Taigi pradedam, ponios ir ponai. 7 mažai kam žinomi faktai apie eitne.lt:

1. Portalo (tuomet dar tinklaraščio) gimtadienio proga kasmet iškeliamos valstybinės vėliavos BE juodo kaspino, o kolektyvo branduolys ta proga žygiuoja parade, kadangi mūsų gimtadienis – kovo 11-oji.

2. Per nepilnus 4 portalo gyvenimo metus tiek gero pridarėm Lietuvai, kad net buvom papipedinti. Redakcijos žiniomis – tai padarė asmuo, artimas imperatoriui.

3. 20(!) iš 26 eitne.lt autorių – moterys, taip, kad paslapčių čia žymiai daugiau nei septynios, obettačiau, siekdamos išsaugoti savo paslaptingumą, moterys paslaptis pasiliks sau.

4. Mažiausiai 3 iš eitne.lt autorių kolektyvo yra mokytojai (pagal profesiją, išsilavinimą, pašaukimą) ir 1/3 jų – vyrai.

5. Eitne.lt dar niekada nebuvo Užkalnio 5 ir nesusitiko gyvai su Beata Nicholson, bet tai gana greitai gali įvykti. Kas žino…

6. Visi piratai yra vagys. Bet SOPA ar ACTA to efektyviai neišspręs. Vis dėlto, labai gali būti, kad mes ir Užkalnis - iš tos pačios planetos.

7. Eitnė.lt turinys yra labai geras, gražus ir naudingas. Toks naudingas, kad jį buvo nukopyp… netgi tokie piratai/vagys kaip penktadienio rytas ir blogorama (ne Džiugo).

O dabar prašom nominacijas:

1. Asmuo artimas imperatoriui (bet ne pipedijai) – Laima ir jos stilingas Memeliškas blogas apie visokius skanumynus prie kafijos ir arbatos.

2. AJ-Receptai – tai tarsi koks vilkas, nes parašyta, kad uogauti ir grybauti miške draudžiama, jei nepaliekate aktyvių nuorodų.

3. Inga bure-bure. Skaitai ir nesupranti, ar čia apie bures, ar apie būrimą ar apie bure bure.

4. Laimikis, nes tai yra tikras laimikis.

5. Pati geriausia ir profesionaliausia Austėja.

6. Taip, įspėjau, kad mes ne kuklūs, dar straipsnio pradžioje. Taigi – skaitykIT.lt. Skaitykit, nes Povilas rašo gerai ir įdomiai.

Dabar, idant baigiau visas išpažintis ir siūlymus, kaip ir priklauso – pranešiu garbiesiems nominantams asmeniškai. Gero skaitymo, stengsimės Jūsų visų nenuvilt.

Panašūs straipsniai:

1. Eitne.lt auga ir plečiasi
2. Uždirbk 2012-aisiais kartu su eitne.lt
3. Nagi, ar Jums tikrai patinka Eitne.lt?

Iliustracija iš palingates.blogspot.com

Taip, mes auginame tris vaikus. Tai nėra nei daug nei mažai – pati užaugau tokioje šeimoje. Žinau tik, kad prieš beveik keturiasdešimt metų – trys vaikai buvo norma ir niekas nesuko galvos, kad spręstų klausimą apie tai, kad trys vaikai – jau daug. Jei pažiūrėtume į istoriją – anais laikais vaikų buvo dar daugiau – mano a.a. senelis, kilęs iš septyniolikos vaikų šeimos. Man septyniolika – labai daug. Iš tikro. Anais laikais gal šitaip ir neatrodė.

Pažįstu šeimų, kurios augina tris, keturis, netgi septynis. Labai dažnai girdžiu, kad visuomenėje labai nekoks požiūris į daugiavaikes šeimas, tačiau, pažiūrėkime, kas tokį požiūrį išprovokuoja. Kažkodėl, auginantys daugiau vaikų mano, kad valstybė turi remti visas šeimas, kurios augina daugiau vaikų. Kažkas kažką privalo duoti – nemokamus pietus, nuolaidą ar pan..  Bet juk turėti didelę šeimą - pačių žmonių pasirinkimas. Gal pasirodysiu arogantiška, bet manau, dažna šeima su būriu vaikų, sukasi žymiai geriau nei auginantys vieną ar du. Negalima niekad suabsoliutinti nei materialinės, nei moralinės padėties. Abiejose stovyklose – tiek vienvaikių, tiek daugiavaikių – yra teisių žmonių – juk vieną vaiką auginti, kartais netgi sunkiau nei tris (aš galiu kalbėti tik tokiais masteliais, nes nežinau, kaip yra kai augini keturis). Man pačiai žymiai sunkiau buvo, kol teturėjom pirmąją dukrą – nieko nespėjau, viskas buvo nauja ir nesuprantama. Ir nereikia sakyti, kad jei šeimoje auga vienas vaikas – tai jis išlepintas. Lepūnėlis visiškai sėkmingai gali būti ir trečiasis.

Taigi, kas gali pakeisti visuomenės požiūrį į daugiavaikes šeimas? Visų pirma, manau, kad pačios šeimos pagarba sau ir savivertė. Juk jeigu dirbi, vaikai lavinasi, o namai sutvarkyti ir jaukūs - niekas negalės pasakyti, kad jūs asociali šeima. Ir tam nereikia ypatingų lėšų. Muzikos mokyklos smuiko klasėje, kurią lanko ir mūsų vyresnėlė, pusė iš daugiavaikių šeimų. Man tikrai labai smagu, nes vaikų kiekis šeimoje klausai įtakos neturi. Gal tik reikia sąmoningesnio tėvų ir vaikų sprendimo, kokį būrelį norisi lankyti, nes visiems neužtektų ne tik pinigų, bet ir laiko.

Dar visuomenės švietimas – mokymas suprasti šeimos sąvoką, gebėjimas priimti kitus žmones. Dabar kažkodėl didesnis dėmesys skiriamas ne šeimai, o stereotipų formavimui – kad gausi šeima – tai jau kažkokia nesveika, negebanti naudotis kontracepcija ar kitais medicinos privalumais. Aš už sąmoningą šeimą, už sąmoningą planavimą ir gebėjimą atsakyti už savo veiksmus.

Ir dar – šiuokart didelis pliusas daugiavaikėms – tai socializacija. Juk jei šeimoje daugiau nei vienas vaikas – socializacijos įgūdžiai žymiai stipresni, nereikia ieškoti kompanijos. Be to, tas malonumas stebėti skirtingus vaikų charakterius.

Ir kiek vaikų beturėtum, jei esi mama, tiesiog plėšaisi tarp darbo ir šeimos, vakarais kepi sausainius penktadienio arbatėlėms. Juk visai nesvarbu, ar minkai iš vienos ar dviejų porcijų – laiko sąnaudos beveik nesikeičia, o naktis vienodai trumpa visoms mamoms.

Džiaugiuosi, kad esu trijų vaikų mama. Nes rytais ant šaldytuvo randu parašyta „Mylu mama“, nes būdama netobula, esu geriausia mama savo trims vaikams. Taip, aš džiaugiuosi, kad esu daugiavaikė, tiksliau trivaikė. Ir tikrai pasistengsiu, kad vaikams nieko netrūktų, ypač dėmesio ir meilės. Ir žinau, kad ta, kuri turi vieną vaiką – lygiai tokia pati netobula, bet labai myli savo vaiką.

Reikia kartą ir visam laikui suprasti, kad nekultūringa žmonių akivaizdoje vartyti savo nešvarius baltinius, kad tai rodo ištvermės stoką, nepagarbą aplinkai, egoizmą, palaidumą, blogą įprotį. Reikia kartą ir visam laikui atsisakyti verkšlenimo ir apsispjaudymo. – K. Stanislavskis

Kokius būdus galit pasiūlyti Jūs?

Panašūs straipsniai:

1. Nardymo akiniai gali apsaugoti akis inhaliuojant
2. Šeimos diena
3. Baisūs tėvai, arba kada vaikui geriau, kai jį izoliuoja nuo šeimos?

Kelios paprastos priemonės, kurias galite rasti kievinos virtuvės lentynose gali atstoti visą lentyną įvairioausių cheminių priemonių – tai actas, soda, vanduo ir tiems, kas mėgsta kvapus – eteriniai aliejai. Aš dažniausiai naudoju arbatmedžio ir citrinų kvapo aliejus. Tikriausiai, net nereikia daug pasakoti, kad visus langus, veidrodžius, stiklus  puikiai nuvalo acto ir vandens mišinys. Kol nepabandysite patys – galbūt ir nepatikėsit. Tačiau, paskui pamatysit, kad nebereikia jokių prabangių stiklų valiklių.

Sumaišykite stiklinę vandens su stikline vandens, įlašinkite kelis lašus citrusinio eterinio aliejaus (citrinų, mandarinų, apelsinų ar pan.). Viską supilkite į purškiklį ir stiklai tviskės.

Jeigu norite išvalyti klozetą – į kompaniją prireiks dar sodos:

Į litrinį stiklainį suberkite sodą, tada įpilkite actą  ir įlašinkite eterinį aliejų. Tada supilkite mišinį į klozetą ir iššveiskite šepečiu. Žinoma, niekas netrukdo supilti viską tiesiai į klozetą – efektas bus tas pats.

Kriauklę išvalyti pakaks sodos ant kempinės (jei norit dar kad ir kvepėtų – keli lašai mėtų eterinio aliejaus).

Paprasta kaip du kart du ir nekainuoja daug pinigų. Ir net pirštinių valant neprireiks.

Švarių namų!

Panašūs straipsniai:

1. Ekologiškos namų valymo priemonės
2. Namų ekologija: actas
3. Namų ekologija: vonios druska

Keliauti norisi visiems, o ypač šeimoms su vaikais. O kaip padaryti, kad visiems atostogos būtų vienodai smagios ir kupinos įspūdžių? Kur keliauti su šeima? Štai keletas kelionės vietų, kurios ilgam įsimins ir jums, ir kitiems šeimos nariams.

Kelionės į pramogų parkus

Prancūzija: Disneilendas ir Asteriksas

Disneilendas – tai magiška pasakų herojų karalystė, įkūnyta Volto Disnėjaus svajonė. Vaikų rojus žemėje, kur viskas galima, skamba juokas, švyti šypsenos, daug žaidimų, karuselių, spalvingų grožybių… Ir visa tai skirta visai šeimai! Ženkite pro vartus ir pažiūrėkite, kuo virto suaugusio žmogaus svajonė grįžti vaikystėn ir patobulinti pasaulį. Pagrindinėje gatvėje puikuojasi Disnėjaus laikų ledainė, malūnininko užeiga, atvira saldumynų kepėjo virtuvė. Tik žingsnis į šoną – ir tu jau kitoje pasakų šalyje. Čia įsikūrę net penkios nepakartojamos pasakų šalys. Keliautojai tvirtina, kad Disneilendas – pasakų šalis.

Asteriksas – prancūzų mėgiamiausias parkas, pasakojantis linksmą Asterikso ir karingųjų galų istoriją. Romėnai vis bando nugalėti galus, bet jie kaskart išsisuka. Pasinerkite į nuotykius!

Italija: Gardalendas

Gardalendas – Italijos parkas šeimoms Nr. 1! Parkas įsikūręs prie išvaizdaus Gardos ežero. Kelionėje po svajonių pasaulį Jūs patirsite nepaprastus įspūdžius plaukdami džiunglių upe, aplankysite paslaptingas šventoves ir mįslių kupiną laukinių gyvūnų pasaulį. Jus pakerės akrobatiniai delfinų pasirodymai. Ekspedicijoje po Egiptą atrasite faraonų lobį, o juodojo kontinento sengirėje atskleisite safario paslaptis. Čia smagu ir dideliems ir mažiems. Įspūdžių milijonas!

Vokietija: Europos parkas, Heidės parkas

Europos parkas – didžiausias ir labiausiai lankomas (4 mln. lankytojų per metus) Vokietijos parkas, įsikūręs pačiame Vokietijos, Prancūzijos ir Šveicarijos pasienyje. „Pažink Europą žaisdamas!“ – skelbia 14 parko šalių. Kiekviena šalis – miniatiūrinė Europos valstybė su jai būdinga architektūra, atrakcijomis, šou, valgiais ir suvenyrais. Per vieną dieną aplėksite visą Europą: pabuvosite Italijoje, Ispanijoje, Šveicarijoje, Prancūzijoje, Skandinavijoje…! Jei staiga pliūptelėjęs adrenalinas nėra jūsų mėgiamiausias pojūtis, Europos parke visą dieną galėsite maloniai praleisti lankydami pažintinius ir mokomuosius atrakcionus, grožėdamiesi šou pasirodymais: pabuvosite gladiatorių arenoje, Venecijos karnavale, Globuso teatre, sužavės ledo šokėjai ir spalvinga smagi varjetė programa.

Heidės parkas – didžiausias Šiaurės Vokietijos pramogų parkas. Tai tikras rojus greičio ir stiprių pojūčių mėgėjams: „Amerikietiški kalneliai“, kartingų trasa. Atrakcionai vandens mėgėjams: dvi „pašėlusio vandens“ trasos su kriokliais, kruizas sraunia Bavarijos kalnų upe, senoviniai garlaiviai, plaukiojantys Zoltau ežere. Romantikams – pirmykščių žmonių pasaulis, pasakų karalystė, pasivažinėjimas mašinėlėmis ir traukinukais. Delfinų, aligatorių, jūros liūtų šou… Įspūdingiausias atrakcionas – didžiausias Europoje medinis geležinkelis „Milžinas“, kuriuo traukinys skrieja 120 km/val. greičiu nuo 60 m aukščio kalnelių. Pašėlusiame „Dykumų ralyje“ starto metu per 2,4 sek. pasiekiantis 102 km/val. greitį.

Kitos kelionių su šeima krypčių idėjos

Danija: draugiška Kopenhaga ir Legolendas
„Nuostabi, nuostabi Kopenhaga!“ – susižavėjęs sakė Hansas Kristijanas Andersenas. Ir jis neklydo – šis Danijos miestas yra puiki vieta trumpam atokvėpiui su šeima. Pradėkite kelionę nuo lengvo pasivaikščiojimo po miestą, aplankydami Anderseno Mažosios Undinėlės statulą, didžiuosius Tivoli sodus, kuriuose įsikūrę atrakcionai džiugina vaikus jau nuo 1843 m. Būsimieji architektai ir jų tėvai galės smagiai praleisti dieną Legolende tarp daugybės įvairaus dydžio ir spalvų konstrukcijų.

Laplandija: Kalėdų senelis ir 1001 Šiaurės elnias
Kalėdos nebūtų Kalėdomis be sniego, Kalėdų senelio ir gausybės šiaurinių elnių, tad nėra geresnės vietos pasidžiaugti visu tuo vienoje vietoje kaip  Laplandijoje, Suomijoje. Gerokai virš Šiaurės poliarinio rato keliaujama rogėmis, aplankoma Kalėdų Senelio būstinė ir paštas, aplink pušys, ledo viešbučiai ir Šiaurės pašvaistė. Apsistokite Rovaniemi – pavargę nuo kalėdinio šurmulio galėsite paslidinėti po apylinkes ar atsipūsti saunoje. Tik neleiskite vaikams vartyti meniu restoranuose – jiems tikrai nepatiktų, jei sužinotų, kad valgo elniuką Rudolfą….

Austrija: žiema Alpių trasose
Net 55 proc. kalnų kurortų lankytojų – šeimos su nepilnamečiais vaikais. Todėl kurortai visokeriopai rūpinasi šeimų poilsiu. Jei nusprendėte slidinėti su šeima – Austrija puikiai tiks. Dauguma slidinėjimo kurortų turi net kelių lygių trasas, pritaikytas įvairaus lygio slidžių ir snieglenčių mėgėjams. Čia rasite daugybę mokyklėlių, kuriose dirbantys visada pasirengę Jums pagelbėti profesionalai ant slidžių pastatys visus: ir mažuosius, ir suaugusius. Austrijoje labai palankus kainos ir kokybės santykis. Be to, jauniesiems keliautojams taikomos nuolaidos.

Egiptas: ant kupranugario kupros
Apsilankymas Egipte garantuos, kad net ir triukšmingiausi riksmai paskęs miesto šurmulyje, o maištingi paaugliai apsvaigs nuo naujų potyrių. Pradėkite nuo išvykų po muziejus, kur būsite pritrenkti faraonų lobių prabangos (mažiesiems ypač patiks mumijų kambarys), tuomet pasivaikščiokite po miesto gatveles ir paragaukite vietinių skanėstų. Jei nejaučiate uždarų patalpų baimės, aplankykite Gizos piramidę ir jos ankštus koridorius, o vakarop leiskitės į išvyką po dykumos kopas. Apsistokite viename iš daugybės viešbučių, kur jūsų mažieji galės pliuškentis baseine pačiame istorijos šešėlyje.

Latvija: Ventspilis – draugiškas šeimoms miestas
Iš tiesų, kaimyninės Latvijos kurortas labai laukia poilsiautojų su šeimomis. Čia daugybė interaktyvių muziejų, vaikų miesteliai, pasivaikščiojimo takai. Lankytojų laukia du akvaparkai (uždaras ir atviras), nuotykių parkas, riedlenčių aikštelė, du puikūs sodai. Nereikėtų pamiršti, jog kurortinis miestas įsikūręs prie jūros, tad čia taip pat galėsite pasimėgauti pliažo malonumais.

Nauji draugai ir įgūdžiai vaikų vasaros stovyklose Lietuvoje arba užsienyje
Vasaros stovykla yra puikus ir laiko patikrintas būdas vaikams susirasti naujų draugų, pasikrauti geros energijos, sužinoti ką nors naujo ir įgyti savarankiškumo.

Vasaros stovyklos užsienyje – tai galimybė pažinti kitą šalį, jos kultūrą, susipažinti su bendraamžiais iš kitų šalių, pagilinti užsienio kalbos žinias ir puikiai pasiruošti rudeniui. Kiekvieną sezoną stovyklų pasirinkimas vis didėja, tad jei vis gi keliauti visiems kartu nepavyktų, verta pasvarstyti apie naudingą vasaros stovyklą.

Na o jei mėgstate pasyvų šeimos poilsį, nepamirškite, kad daugumoje populiariausių kurortų didelis dėmesys skiriamas vaikams. Gausu viešbučių, kurių teritorijose yra įrengti specialūs pramogų parkai vaikams, organizuojami mini klubai, vaikų diskotekos, sudaromi net specialūs meniu. Padėti išsirinkti tinkamą viešbutį jums visada padės jūsų kelionių agentas.
Jei dvejojate ar laukti paskutinės minutės kelionės, ar pirkti kelionę su šeima anksčiau, prisiminkite ankstesnį  straipsnį apie kelionės pkanavimą.

Panašūs straipsniai:

1. Kelionių patarimai: pakuojame lagaminus, kaip skrydžių palydovai
2. Kelionių patarimai: nepraraskite širdžiai brangių daiktų keliaudami lėktuvu
3. Kelionių patarimai: kaip tvarkyti nešvarius rūbus

Foto iš design-remont.info

Ar kada pagalvojote, kokia svarbi kambario interjere yra spalva? Vaikų kambarių sienų spalvą reiktų pasirinkti pagal vaiko amžių. Vienokių spalvų ir faktūrų reikia kūdikiui, visai kitokių – paaugliui.

Pamėginsiu apžvelgti tris amžiaus grupes – 0-3 metų, 3-10 metų ir 10-16 metų vaikų kambarius ir jų dekoravimo savitumus.

0-3 metai

Foto iš design-remont.info

Kai įrenginėjame kambarį patiems mažiausiems, naudojame švelnias, pastelines spalvas. Šio pasirinkimo priežastis labai paprasta – šio amžiaus vaikai turi daug spalvingų žaislų, margų knygų, rūbelių. Patalpų dizaineriai siūlų išsirinkti – 1-2 pagrindines spalvas kambariui, dar porą – baldams, lovos skalbiniams, užuolaidoms. labai didelių perkrovų nerekomenduojama, nes vaikui ir šiaip pasaulis dar varginanti vieta.

Jeigu kalbėtume apie faktųras ir paveikslėlius – mažųjų kambaryje irgi reiktų vengti labai sudėtingų pavekslų ir alegorijų. Vaikai iki trijų metų pasaulį priima tiesiogiai – jeigu tai gėlė – tai tegul bus žiedas, kotas, lapas, kaip ir matoma gamtoje. Jei drugelis – vadinasi su sparnais ir atpažįstamas. Abstrakcijas pasilaikykite ateičiai.

Renkantis mažų vaikų kambarių dekoro siužetus, pasistenkite atkreipti dėmesį į nuotaikas – jos turi būti išskirtinai pozityvios, negąsdinančios. Be to, neverta išmarginti viso kambario, užteks subtilių detalių artimiausioje vaikui aplinkoje. Ir nebūtinai, tai turi būti paveikslai ant sienų – galima parinkti įdomesniais paveikslėliais patalynę, kilimėlį.

3-10 metų

foto iš design-remont.info

Augant vaikui, keičiais ir jo poreikiai. Trimetis iš saugaus mamos glėbio iškeliauja į darželį, vėliau į mokyklą. Kinta vaiko bendravimo ribos, plečiasi pasaulio pažinimas. Todėl, verta prisiminti ryškias spalvas, žinoma, ne pačias sudėtingiausias, bet pakankamai intensyvias. Tai, ką įdiegsite vaikams šiuo amžiaus tarpsniu, dažnai liks visam gyvenimui. Labai lengva suformuoti gerą skonį ir estetikos supratimą. Tik nepersistenkite išdažydami visą kambarį ryškia spalva – žaidimų zona tam tinkamiausia vieta, tuo tarpu miegojimo zonai rinkitės švelnesnius atspalvius, gal būt tik pagyvindami juos vienu kitu ryškesniu akcentu balduose ar tekstilėje.

Beje, šis amžius turtingiausias „dailininkams“. Nenustebkite, kad visi lygūs paviršiai bus išmarginti piešiniais, tai vaikams tiesiog įgimta. Gal geriau, kad sutaupytumėt nervų – iš sykio paskirkite kokią nors zoną, kurią vaikas galės dekoruoti savo nuožiūra. Ten galite pakabinti specialią lentą arba tiesiog palikti tuščia plotą saviraiškai.

Šio amžiaus vaikams jau patinka ir sudėtingesni siužetai. Taigi neblogas sprendimas vieną sieną išpiešti pasakų herojais arba pasinaudoti žaismingais fototapetais. vienok, reiktų nepamiršti, kad šio amžiaus vaikai labai permainingi ir po metų-dviejų viskas jau gali nusibosti. Jeigu jaučiate, kad jūsų atžala būtent tokia – verčiau rinkitės tekstilę ar paveikslus, kuriuos nesudėtinga pakeisti.

Neprašausite pasikonsultavę kambario įrengimo klausimais su pačiu vaiku. Dažnai jie gali pasiūlyti netikėtų, bet jiems patiems labai smagių sprendimų, kuriuos jums teliks įgyvendinti.

10-16 metų. Pauglystė

Foto iš design-remont.info

Pats sudėtingiausias amžiaus tarpsnis – paauglystė. Ir ne tik todėl, kad keičiasi poreikiai ir skoniai, bet ir todėl, kad šiame amžiuje labai svarbu „mados“. Jeigu pas draugę yra tokios spalvos kambarys, tai reikia ir jūsiškei.Turėsite susitaikyti, kad dabar labai svarbi draugų nuomonė. Tačiau, kad ir kaip sudėtinga būtų tartis, sutikite, kad geras skonis madingas visada. Spalvos jau žymiai sudėtingesnės, gilesnės.

Jei žiūrėsime į piešinius – dabar jau pats metas abstrakcijoms – linijoms, spiralėms, skrituliams. Vaikai jau turi savo tvirtą nuomonę ir supratimą. Galima leisti paaugliui ir pačiam dekoruoti savo kambarį, išreiškiams gabumus ir pomėgius. Šiame amžiuje daug piešėjų ir labai išradingų vaikų. Jie jau pasitiki savo jėgomis, turi savo skonį ir moka jį realizuoti.

Gražių namų!

Panašūs straipsniai:

1. Gaivios spalvos vaikų kambariuose
2. Vaiko kambario spalvos, baldai ir detalės
3. Idėja vaikų kambariui: paskaičiuokime vaikų augimą … batukais

Kai mintys pradeda suktis apie langų dekoracijas, iš sykio pagalvojame apie užuolaidas, roletus arba žaliuzes. Žinoma, labai gražu matyti įdomias užuolaidas, išradingus žmonių sprendimus. Ir dar – langai turi būti švarūs.

Mėgstu dairytis į namų langus – papuošti dekoratyviomis nertomis servetėlėmis, stilingais elementais - langai atrodo žymiai patrauklesni. Vaikai neslepia susižavėjimo, o suaugusieji, kaip ir dera rimtiems žmonėms, tiesiog pritariamai linkteli galva. Bet abejingų nelabai lieka, ypač, jei be dekoro detalių dar ir išradingas apšvietimas.

Kai dekoruoji langus Kalėdoms arba Velykoms – viskas aišku, nes temų daug ir idėjų – pilnas internetas – galima iškarpyti snaiges, nunerti angelus, dekoruoti žvaigždėmis, eglės žaisliukais ar butaforiniais kiaušiniais. O jeigu norisi ne tik per šventes? Kaip turėtų atrodyti langai, kokios yra stilingos tendencijos ir patarimai?

Augalai, kaip dekoro elementas. Jau tapo įprasta, ant palangių auginti pačius įvairiausius augalus. Išpuoselėti, įdomesnių lapų ar žiedų formų, jie atrodo stilingai ir nereikalauja ypatingų žinių ir priežiūros. Svarbiausia, tinkamai pasirinkti – atkreipti dėmesį, į kurią pusę orientuoti langai, ar gauna tiesioginių saulės spindulių. Juk vienokių sąlygų reikia lepesniems augalams, kitokių nereikliems. netinkamomis sąlygomis – augalai skurs, vadinasi – ne puoš, o darkys bendrą vaizdą. Apie augalų pasirinkimą parašysiu truputį vėliau, nes tema neišsemiama.

Beje, augalais puošti galima ne tik palangę, bet ir patį langą – tereikia pakabinti  lentynėlę. Toks sprendimas sutaupo vietos, ypač tiems, kurie mėgsta auginti sodinukus vasaros apželdinimams.

Merktos gėlės. Viena iš mažiau reiklių dekoracijų, nes visiškai nesvarbu, į kurią pusę orientuoti langai. Jos gali būti naudojamos visuose kambariuose – tiek virtuvėje, tiek svetainėje. Šiuo atveju taip pat reiktų pasirinkti vienijantį požymį – merkti vienos rūšies gėles į skirtingas vazas, vienodos formos ar medžiagos indus.

Stilingai atrodys ir grupė indų ar skulptūrėlių ant palangės, tik nepersistenkite – nenukraukite jos visos niekučiais ir dulkių kaupėjais.

Išradingi langų uždangalai. Nebūtinai langus turi dengti užuolaidos ar roletai. Panaudoti galima pačią įvairiausią medžiagą – šakas, gėles, įdomesnį popierių. O gal vietoj užuolaidos patiks širma ar girliandos?

Vienas iš mano pačios kurtų variantų – užuolaida su kišenėmis. Priklausomai nuo nuotaikos ir metų laiko – ją lengva transformuoti – į kišenes įdedant kitokius džiovintus augalus, plunksnas, žiedus ar karpinius.

Teminės dekoracijos. Tikriausiai, viena dažniausiai sutinkamų dekoracijų rūšių. Išradingai išraizgyti voratinkliai Helovyno vakarėliui, gėlės ar vitražai – juos galima pastebėti ne tik gyvenamųjų namų languose, bet ir parduotuvėse, mokyklose darželiuose. Apie kalėdinius papuošimus labai daug rasite čia, pateikta daugybė patarimų ir pavyzdžių.

Nepatingėkime išradingiau pasižiūrėti į namų langų puošybą.  Langai – kaip namų akys. Kaip langus puošiate Jūs?

Panašūs straipsniai:

1. Idėja namams: roletai
2. Dar vienas langų rūbas – žaliuzės
3. Idėja namams: gėlės komodoje

Vienas svarbiausių pirkinių, į kurį dairosi būsimi tėveliai, yra vaikiški vežimėliai. Šios prekės kūdikiams reikalingos bene nuo pirmos jų gyvenimo dienos. Dažniausiai patys vaikai savo vežimėlių jau nebepamena, tačiau tėveliams šios transporto priemonės išrinkimas dažnai tampa nemažu galvos skausmu. Rūšių ir kainų įvairovė gali paklaidinti ne vieną, todėl šiame straipsnyje bus bandoma aptarti įvairius keturračio draugo ypatumus.

Taigi, kokios yra vežimėlių rūšys? Jų nėra tiek daug, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Vienos prekės kūdikiams, kitos – ūgtelėjusiems vaikams. Iš viso yra tik trys vaikiškų vežimėlių rūšys. Vieni jų yra universalūs, antri su įmontuotais lopšiais, o treti – sportiniai. Būtent pastarieji yra skirti jau šiek tiek paaugusiems mažyliams ir šios transporto priemonės dažniausiai pritaikytos tik sėdėti. Patiems mažiausiems vaikučiams yra skirti su integruotais lopšiais ir universalaus tipo vežimėliai. Ant pastarojo tipo vežimėlio, kol vaikelis dar visai mažas uždedamas lopšys, o paaugus, vietoje lopšio galima dėti specialią kėdutę.

Kuo daiktas universalesnis, tuo jo kaina didesnė. Taip yra ir su universaliais vežimėliais. Jie gerokai brangesni ir jų kainos siekia net kelis tūkstančius litų. Naujų, žinomų firmų sportinio tipo vežimėlių kainos prasideda nuo tūkstančio litų. Tačiau vertėtų nepamiršti ir to, kad geriau geras, bet galbūt ne visai naujas vežimėlis, nei naujas, tačiau ne toks kokybiškas. Dažnas jaunų tėvų pasirinkimas taupant – žaislų išparduotuvė.

Renkantis šią transporto priemonę atkreipkite dėmesį į pačią konstrukciją ir jos tvirtumą. Patikrinkite ar veikia stabdžiai, ar yra prilaikantys diržai. Geriau rinktis lengvai sulankstomą vežimėlį ir išvengti papildomo laiko gaišimo.

Labai svarbus dalykas yra vežimėlio svoris. Be abejo universalios prekės kūdikiams gali būti net dvigubai sunkesnės už sportinio tipo vežimėlius. Taigi visuomet pasižiūrėkite, koks vežimėlio svoris ir rinkitės kiek galima lengvesnį. Nuo vežimėlio ratų priklauso ar judėsite manevringai bei lengvai ar net paprasti pasivažinėjimai taps sunkia ir nelabai malonia išvyka. Su didesniais ratais bus lengviau judėti nestabilia ir nevisai lygia kelio danga, nors su mažesniais ratais judama manevringiau. Plastmasiniai ratai susidėvi daug greičiau, todėl geriau rinktis patvaresnius. Taigi prieš pirkdami vežimėlį gerai pagalvokite, kokia danga dažniausiai važinėsite.

Kokios vaikiškų vežimėlių tendencijos vyrauja šiandien – nustatyti nesunku, tereikia apsidairyti, tačiau kaip atrodė pats pirmasis vėžimėlis ir kada jis buvo pagamintas?

Taigi pirmąjį vaikišką vežimėlį sukūrė Viliamas Kentas dar 1733 metais. Mėgęs darbuotis sode V. Kentas dirbo kraštovaizdžio architektu ir tapo gerai žinomu visoje Anglijoje. 1733 metais, Devonšyro hercogas paprašė Viliamo Kento, kad šis sukurtų transporto priemonę, su kuria būtų galima vežti užsakovo vaikus. Architektas sukonstravo krepšio formos vežimėlį, prikonstravo ratus ir įvilko į specialiai pasiūtą apvalkalą. Tokiame vežime vaikai galėjo sėdėti. Vežimėlio išorė buvo turtingai dekoruota ir aptraukta ožkos ir ponio kailiu.

Amerikoje pirmieji vežimaičiai buvo parduoti kone po šimtmečio ir šia veikla užsiėmė Benjaminas Poteris Krandalas. Tėvo verslą perėmė sūnus ir dar labiau patobulino jo sukurtus pirmtakus. Šios prekės kūdikiams tapo tokios populiarios, kad pati karalienė Viktorija nusipirko net tris vežimėlius. Tuometiniai vežimėliai būdavo gaminami iš medienos arba vytelių, o sujungimams naudotos žalvario jungtys. Kartais jie būdavo tokie puošnūs, kad dažnai atrodė lyg meno kūriniai.

1965 metais, aeronautikos specialistas Ovenas Maklarenas pritaikė savo profesines žinias ir sukūrė vežimėlį su aliuminio rėmu bei skėčio konstrukcija. Vežimėlis išpopuliarėjo, tapo daug saugesnis ir įgavo naujų funkcijų.

Panašūs straipsniai:

1. Kaip padidinti vežimėlio-skėtuko stabilumą
2. Žaidimai sėdintiems, ropojantiems ir pirmus žingsnelius žengiantiems kūdikiams
3. Gimimo eiliškumas

Foto iš domesticgoddesque.com

Prasideda galvojimai apie sodinimus, sodinukus ir daržus. Kai pasėji sėklas į žemę, labai smagu yra pasižymėti, kad žinotum, kas išdygs. Juolab, jei vienodus augalus sėji skirtingų spalvų, sužymėjus bus žymiai paprasčiau žinoti, kur kokia.

 Žymekliai gali būti patys įvairiausi – pavyzdžiui, iš šaukštų, kuriuos galima rasti Blusų turguje bei nenusiplaunančio markerio užrašais. Nereiks nei kalti, nei nieko klijuoti – švaru ir greitai.

Galima dar išsidrošti kuolelius ir ant jų surašyti pavadinimus. Arba tam tikslui panaudoti ledų pagaliukus:

Foto iš themoderngardener.com

Kaip žymekliai gali tarnauti ir nedideli akmenukai:

Foto iš heavypetal.ca

Kelios nesudėtingai įgyvendinamos idėjos jūsų sodinukų daržui. Beje, žymekliai ne tik praktiška, bet ir stilinga darželio idėja – galinti papuošti prieskonių lysvę. O ir dovana sodininkaujantiems draugams – tikrai ne pati prasčiausia.

Gerų minčių!

Panašūs straipsniai:

1. Mažoji sodininkystė: komodos stalčiai-vazonai
2. Dovanėlė Motinos dienai: knygų žymekliai
3. Sodininkavimas: žymekliai daigams iš polimerinio molio

Labai mėgstu visokius eksperimentus. Virtuvėje irgi, tik ne visad turiu laiko viską surašyti. Dabar išmėginu įvairiausias mielines tešlas. Kiekviena turi savo savybių, skirtingo skonio, skirtingų pakilimo/traškėjimo savybių. Šį sykį išmėginau Padėkos dienos ragelius. Žinoma, sviesto čia nemažai, bet juk niekas neliepia suvalgyti visos skardos. Mūsų ir šiaip nemažai – tai penkiems po dvi – tai jau dešimt.

Bet jeigu sugalvosite tokių išsikepti – tikrai nenusivilsite – bandelės minkštutės, skanios. Vaikai iš sykio ėmėsi naikinimo akcijos. O šiaip labai neblogai tinka prie arbatos ir pusryčiams.

Tešlai prireiks:

Sviestą (100 g)  supjaustome kubeliais, supilame pieną, cukrų (išskyrus tą vieną šaukštą) į puodą ir šildome, kol sviestas ištirps. Galima lydyti ir mikrobangų krosnelėje.

Kitame inde užmaišome mieles – ištirpdome mieles šiltame vandenyje, suberiame cukrų, druską, įkuliame kiaušinį, supilame porą stiklinių miltų. Viską išmaišome ir leidžiame pradėti „gyventi“.

Į mielių mikstūrą supilame pravėsusį tirpintą sviestą su pienu ir cukrumi. Suberiame likusius miltus. Išmaišome, leidžiame pakilti. Padaliname tešlą į tris dalis. Iškočiojame apskritimus ir aptepame tešlą sviestu. Supjaustome kaip picą trikampiais ir susukame bandeles. Dedame vieną prie kitos ant sviestu išteptos skardos ir kepame.

Iškepusias bandeles patepame sviestu.

Skanaus!

Pagal howdoesshe.com

Panašūs straipsniai:

1. Mielinės bandelės su lašinukais
2. Bandelės su uogiene
3. Mieliniai blynai pagal Kariną

Barbara Demick
NETURIME KO PAVYDĖTI
ŠIAURĖS KORĖJOS KASDIENYBĖ

Knyga paremta vyriausiosios Los Angeles Times redaktorės, dirbusios (-ančios?) Pekine, per septynerius metus įvykusiais pokalbiais su šiaurės korėjiečiais. „Visus išgirstus pasakojimus ir istorijas visada stengiausi patvirtinti ir suderinti su viešai skelbtais įvykiais.“
2010 m. knyga įvertinta BBC Samuelio Johnsono premija.

Visai netikėtai man ši knyga pateko į rankas. Bet tikrai dėkui žmogui, kuris man ją atnešė ir pasakė, jog ji man turėtų būti įdomi.
Patys pirmieji metai, paminėti autorės prakalboje, įrėmino į konkretų laiką – 2001 m. Laikmetis aiškus ir aiškiai suvokiamas. Čia, bet ne Šiaurės Korėjos teritorijoj.   Badas, teroras, masinė priverstinė psichozė. Pastaroji, atėjusi iš tų laikų, kai 38-tojoje lygiagretėje buvo nubrėžta linija, padalijusi Korėją. Pietų ir Šiaurės. Tikrai prisiminiau laikus, kai reikdavo stovėti su mama maisto parduotuvėje kelių valandų eiles, kad gautum mėsos, kai bananus pažinojome tik iš paveikslėlio, kai visur buvo „blatai“… Bet tokie dalykai, kurie aprašomi jau mūsų laikmetyje, 1990-2008m., verčia susimąstyti, kas vyksta pasaulyje. „Iki 1998 metų iš bado mirė nuo 600 000 iki 2 milijonų šiaurės korėjiečių – apie 10 procentų šalies gyventojų. Čondžine, kur maistą nustojo tiekti anksčiau nei kituose Šiaurės Korėjos miestuose, skaičius galėjo siekti ir 20 procentų.“  Ne išvyko, ne emigravo, bet mirė badu… Ir ne dėl to, jog dirbti nenorėjo… Santvarka, remiama Sovietų Sąjungos, jai žlugus, ėmė merdėti. Ką jau ten merdėti… Deja, to nenorėjo pripažinti nei 1994 m. miręs Kim Il-sungas, nei valdžią perėmęs jo sūnus, 2011 m. miręs Kim Jong-ilas – XXI amžiaus saulė. Ir kai kalba eina apie Kim Il-sungo mirimo datą:  „Prasidėjęs spontaniškas skausmo liejimas galiausiai virto patriotiniu įsipareigojimu.  Dešimt gedulo dienų moterims buvo draudžiama naudoti kosmetiką ir šukuotis. Buvo uždrausta gerti, šokti ir leisti muziką.  Inminbanas  [valdžios sekliai iš savų tarpo]  sekė, kaip dažnai žmonės eina prie paminklo išreikšti pagarbos. Visi buvo stebimi. Buvo atidžiai nagrinėjami ne tik veiksmai, bet ir veido išraiškos bei balso tonas, matuojamas nuoširdumas.“ , iškart imi daryti išvadas apie paėjusiais metais buvusius įvykius  http://tv.delfi.lt/video/O8gUvigX/ .  Sistema DAR gyva! Sistema, nurodanti, ką daryti, o ko nedaryti, ką mylėti, ko neapkęsti, kuo vilkėti, kaip kirptis, ką mokyti, ką žiūrėti… Sistema be tokio interneto, kuris mums suvokiamas kaip savaime suprantamas dalykas…
Verta paskaityti, kad suprastum, jog yra, tikrai yra tokių,  kuriems neturime ko pavydėti…

Panašūs straipsniai:

1. Knygų lentyna: Dykumų gėlė
2. Pora naujų knygelių į vaikiškos literatūros lentyną
3. Knygų lentyna: "Kūdikių kineziterapija"