Press "Enter" to skip to content

Kur dingsta laikas?

13315219_1329462280415236_6858177415060357234_n

Šiandien gavau laišką nuo mūsų nenuilstančios bendraautorės Nijolės ir kažkaip susimąsčiau, kad visai apleidau rašymus. Atrodo, kad laiką kažkas pavagia iš mūsų – tų naujienų, informacijos srautas toks didelis ir skubus, kad įsuka mus į sukūrį ir nebežinai – išplauksi ar prigersi.  Per tą laiką įvykių nutiko begalė, negaliu nepasidžiaaugti, kad mūsų jaunimas styptelėjo – jau ir pats mažasis, kuris augo Jūsų akyse keliauja į pirmąją klasę. Labai kaupiuosi rašiniui apie pirmokus, nes jau trečias vaikas išeina į mokyklą – tikrai turiu kuom pasidalinti. Šiemetinis mano darbas labai panašus į lėkimą – lyg ir mačiau žydinčius kaštonus, lyg ir nemačiau. Taip ir vaikų augimas – kaip pro stiklą. Ir tikrai nesakykite, kad mokytojas dirba pusę dienos, o likusį laiką nosį krapšto. Maniškiai sako, kad „Mama, tavo darbas antras pagal sunkumą po Prezidentės”. Bet dabar ne apie tai, ir net ne apie tai, kad profesinės mokyklos mokytojai irgi ne kalėjimų prižiūrėtojai, kuriems reikia išsiųsti nepaklusnius ir nesimokančius mokinius perauklėjimui. Apie tai dar tikrai bus, nes kol žmonių galvose nesusidėlios naujas supratimas, nesulūš stereotipai – sunku galvoti apie kažkokius pokyčius švietimo sistemoje. Taip ir liksim, kaip ta bobutė, prie suskilusios geldos, nes norus ir lūkesčius taip pat reikia mokėti išsakyti.

Džaiugiuosi savo mokiniais iš Klaipėdos technologijų mokymo centro. Kartu su jais augu, mokausi ir tobulėju. Gaunu iš jų daug, tikiuosi, kad ir jie iš manęs ne ką mažiau.

Taigi kas gero nutiko šį pavasarį, kol nerašiau?

Pirmiausia, paragavau drabužių kūrėjos duonos. Vieną iš bandymų parodysiu:

received_1336010179760446 (1)

 

Dar, aplankėm Rygą (vyras ir maratoną nubėgo, kad nebūtų viskas per paprasta ten), daug laiko leidom su vaikais.

13174125_1319524954742302_2916026870756021248_n

Jau paragavom pirmųjų žemuogių nuo šlaito, dalyvavom kino karavano renginiuose, atšventėm miesto šventę ir pamėginom atidaryti duris į istoriją, pradėjom daug naujų projektų ir baiginėjam senuosius. Dar koncertavom, vedėm edukacinius užsiėmimus ir visokių kitokių smagių darbų darėm. Ragavom ilgiausio Lietuvoje pyrago ir net truputį ranką pridėjau, kad papuoščiau kepėjų kepėją:

13096322_1324911037524482_6722018991139838766_n

 

Ir dar. Tuoj atostogos. O tada svajoju, kaip rašysiu, nersiu ir miegosiu. Bet niekas iš anksto negali žinoti, kokių naujų minčių spiečius šaus į galvą.

Tai tiek tam sykiui, apie mūsų pavasarį.

Būkite sveiki ir laimingi.