Press "Enter" to skip to content

Kepurėlė

13907173_750443135095548_1996870862747440059_n

Mano nerta kepurėlė …

Pagal senovės lietuvių papročius, kepurėlės buvo išskirtinai moterų galvos apdangalas – kaip ir ištekėjusios moters ženklas. Šiuomi kart, priprašiau Mildos, kad papozuotų. Kai vaikštinėjome po Rumšiškes – užsukom į Miestelio knygyną – o ten lobių lobis – knyga apie nertas lietuvių liaudies moterų galvos apdangalus. Neištvėriau vienos nenunėrus.

13895021_750443125095549_1634668270853481808_n 13920306_750443165095545_3041939352265140357_o… ir truputis istorinės mados
Moteriškas tautinis kostiumas be galvos apdangalų – nepilnas. Senovėje, galvos apdangalai rodydavo moters socialinį statusą bei šeimyninę padėtį. Tik mergaitės ir netekėjusios merginos galėdavo būti vienplaukės. Tačiau nepalaidais, bet būtinai pagal krašto papročius supintais plaukais.  Jos būdavo ir palaidomis, ant nugaros krintančiomis kasomis. Dažniau kasos būdavo sudedamos apie galvą vainikais, krepšeliais ar kitokiais būdais. Puošdavosi galionais, karūnomis ir karūnėlėmis. Sako, kad net miegoti palaidais plaukais neguldavusios – ant galvos kokia kepurėlė būdavo.
Kiekvienam kraštui būdingi skirtingi galvos apdangalai. Tarkim, Aukštaitijoje, nešiotos karūnos ar karūnėlės, ant pakietinto cilindrinio karkaso konstruojamos iš visokių gražių pirktinių galanterijos priedų, buvo smulkių galionėlių, nėrinių, dekoratyvinių juostelių, šilkinių kaspinų, iš kurių raitydavo ir klostydavo visokias konstrukcijas. Jas nešiodavo tik netekėjusios moterys – ištekėjus – vainiką pakeisdavo plona drobulė – nuometas.

Dzūkijoje merginos galvas puošdavo gėlių vainikais, galionais arba siauromis raštuotomis juostelėmis. Ištekėjusios – nešiodavo kepurėles pasiūtas iš piniko, kurių pakraštėliai papuošti tiliu, karoliukais, dirbtinėmis gėlytėmis. Tie pakraščiai matomi iš po skarelių.

Suvalkijoje moterys galvas aprišdavo baltomis siuvinėtomis skaromis, o merginos puošdavosi galionais ir iš karoliukų supintomis karūnėlėmis.

Žemaitijoje nešiodavo baltai raudonas languotas skaras, surištas paliekant styroti kampukus, puoštas spalvotais kutais. Vėlyvesniame amžiuje (apie XIX pab.) – baltas skareles siuvinėtas adinuke, nertas tinkeliu ar siūtas iš tiulio. Moterys devėdavo ir įvairias kepurėles – jei jos būdavo baltos, tai dažnai išsiuvinėtos kiauraraščiu, tačiau su kepurėle dažniausiai būdavo namuose, išeinant į viešumą ant kepurėlės užrišdavo ir skarą.  Merginos dėvėdavo iš kaspinų surangytomis rangėmis, galionais ar rūtų vainikais.

Įspūdingi Klaipėdos krašto galvos apdangalai. Jaunos merginos pindavo įmantriai kasas, dėdavo jas ant galvos vainikais bei puošdavosi šimtaraštėmis juostelėmis, juodais ir tamsiuai mėlynais kaspinais. Moterys turėjo skirtingus galvos apdangalus – nuotakos kepurė būdavo siuvama iš fetro, puošiama gėlėmis ir karoliais, jaunamartė – nešiodavo fetrinę juodą kepurę aptrauktą plonyčiu nuometėliu, o moterys nešiodavo medvilnės ar šilko kepurėles, papuoštas kaspinėliais, karoliukais. Nešiodavo ir skaras – tamsiuai mėlyno, žalio, violetinio šilko arba baltos medvilnės, siuvinėtas stilizuotais augaliniais raštais.

 

Smagių minčių!