Keliaujame po Lietuvą (V dalis)

Penktoji diena, arba kaip mus lenkai gelbėjo

Lietuva

13669008_748582281948300_1435105575620270811_n

Smagiai pasibuvę Babraunykuose, pajudėjom į trasą toliau. Palapinė išdžiovinta, bagažinė tvarkingai sukrauta. Nusprendėm dar Dusioj valtimi žvejybine pasiirstyti ir pažiūrėti, kaip viskas atrodo nuo vandens. Vaikams tai vėl nauja patirtis. O vanduo skaidrus – žuvys plaukioja, augalai savo žaliais pirštais mojuoja – atrodo įkištum ranką ir pasiektum. Bet gilu – giliausia vieta virš 34 metrų. Tokia jau ta Dusia. :

13653195_748582341948294_7164037020330009550_o 13920452_748582365281625_6515775345919842298_o

Pasimaudėm, atsisveikinom su svetingais šeimininkais ir vėl į kelią.

Pakeliui akį patraukė „sausainis“ su keistu užrašu – „Lankytina vieta“, na o jeigu jau lankytina – vadinasi, reikia ir aplankyti – pasukom nurodyta kryptimi:

13738188_748582395281622_994326483951434576_oVaikams šitos tvoros nieko nesakė, o mudviem su Dainium… Juk ne taip senai, tai buvo tvora skirianti mus nuo Europos. Dabar išlikęs tik jos fragmentas ir prisodinta ąžuoliukų. Papasakojom vaikams ir šią istorijos dalį.

Lenkija

Sėdom į mašiną ir pasukom link Lenkijos. Vaikams tai buvo nežinomas „objektas“, nes kelionėje kalbėjome tik apie Lietuvą. Sieną pravažiavome lyg Lietuvoje važinėtume, pasienietė pamojo ranka ir tiek. Nespėję net susivokti – jau Lenkijoje. Vaikų klausėm, kas pasikeitė – sako, kažkodėl ženklai geltoni.

Iš tikro, skirtumo Suvalkų krašte nuo mūsiškio ne tiek ir daug – gamta tokia pat, tik ženklai truputį kitokie. Smagiai pasileidom link savo kelionės tikslo – Punsko. Dairais aplink – reklamos lietuviškos, žmonės irgi lietuviškai kalba, tik su labai minkštu akcentu.

Važiuojame siauru keliuku, lėtai – gėrimės gamta ir pušynais. Ir staiga …. pokšt. Galvojom, sprogo padanga, tačiau išlipę pamatėm, kad bėda didesnė. Besitrankant po visokias duobes ir kimsynus, pribaigėm mašiną. Stovim miškelyje, netoli Smalėnų. Važiuot nebegalim, vaikai jau pradėjo nerimaut, o mes stabdom pravažiuojančias mašinas. Sustojo vieni rusai, pečiai pagūžčiojo – patys keliautojai. O paskui…

Viena lenkų šeimyna, iš netoliese esančio ūkio, parsivežė mus pas save, suremontavo mašiną ir dar gero kelio palinkėjo. Nepaisant to, kad sekmadienis, kad jie kalba tik lenkiškai ir vokiškai, o mes angliškai, lietuviškai ir rusiškai. Ačiū jiems. Kokiam krašte bebūtum – juk vie tiek tarp žmonių.

Kol mašiną remontavo, pėsčiomis nukeliavom iki Smalėnų. Smalėnai – lietuviškas kaimas Lenkijoje. Apžiūrėjome miestelį, bažnyčią, kuri pasirodo yra Piligriminio kelio taškas, net į vienuolyno teritoriją nosį įkišom ir su vienuole pasisveikinom:

13653315_748582541948274_6155355495683729333_o 13669420_748582508614944_8390053951191796959_o

Popiete, jau suremontuota mašina – pajudėjom link Punsko. Sekmadienis ne pati tinkamiausia diena apžiūrinėti miestelį – visi ilsisi po pietųš, nėra nei kur pavalgyti – alinė veikė kažkokia ir tiek. Apžiūrėjom bažnyčią, pasivaikčiojom ir išvažiavom į „Šilainę“ – tokio Lenkijos lietuvio Albino poilsiavietę:

13913729_748582578614937_2550829710486630926_o 13909032_748582621948266_1637622620441913064_o 13653023_748582645281597_1543344763443871957_o 13662361_748582685281593_382526552928195129_o 13895108_748582728614922_1746450533904227660_n 13662268_748582758614919_2302297725791833827_o

Šilainė“ paliko neblogą įspūdį – ramus ežeriukas, lietuvių kompanija, pats šeiminkas pasikalbėjo, viską aprodė. Niekam nei vaikai netrukdo, palapinės. Čia rengiami ir tradiciniai Joninių, Oninių bei kt. kalendorinių švenčių renginiai, išklaikomos lietuviškos tradicijos.  Taigi galiu drąsiai rekomenduoti keliaujantiems su vaikais. Vietos daug:

13920268_748582801948248_7930092702123929551_o 13920474_748582815281580_4531592310953535436_o 13613485_748582875281574_403281378761287694_oŽmonių stovyklavietėje nemažai – tiek Lenkijos lietuvių, tiek lenkų, tiek ir mūsų kraštiečių – kažkoks renginys vyko Lenkijoje, tai keli autobusiukai mokinių buvo iš Lietuvos. Per žygį jau visi išmoko palapinę pastatyti, ir košę pasirodo geba išsivirti.

Smagių akimirkų.

Pirmoji dalis
Antroji dalis
Trečioji dalis
Ketvirtoji dalis

Written by Ilona-Eitnė

Eitnė – viena iš portalo eitne.lt autorių ir pagrindinė redaktorė. Dar ji – nuostabi mama ir sėkminga verslininkė su kalnu idėjų. Jai trūksta tik vieno – kokių 3 papildomų valandų paroje.

This article has 1 comment

  1. Pingback: Keliaujame po Lietuvą (VI dalis) - Eitnė.ltEitnė.lt

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *