Bėgiojimas

Vasara jau į pabaigą, bet meteorologai žada dar smagiai šiltą rugsėjį. Taigi, sportinių batelių nugrūsti į kampą tikrai neverta. Šią vasarą nubėgau 190 km. Ne taip ir daug, jei skaičiuotume sportininkų ir senai bėgiojančių mąsteliais, bet man nemažai ir aš tuo tikrai didžiuojuos. Gal kol baigsis vasara bus ir visi 200. Kas žino. Bėgiojimas – tai puikiausias būdas išvalyti minčių spiečių iš galvos.

Tai jau mano antras mėginimas pradėti bėgioti ir tikrai žymiai sėkmingesnis už pirmąjį. Papasakosiu kelis dalykus, ką supratau ir kokias klaidas dariau. O išvadas pasidarykite patys – galbūt kam  nors ir pravers mano pamąstymai. Ypač tiems, kurie kartoja: „Bėgimas ne man“, „Uždūstu bėgdamas iki autobuso“.

Pirmiausia, reiktų paminėt, kad tam, kad galėtum bėgioti tikrai nereikia ypatingo pasiruošimo, turėti atskyrį ar būti absoliučiai sveikam. Nevardysiu visų įrašų medicininėje kortelėje – ir nugara nekokia (dvi išvaržos), ir dar visokių kitokių mandrų diagnozių prirašyta. Bet tai netrukdo bėgioti, tik reikia suprasti, kaip tai daryti. Ir visai nesvarbu, kiek jums metų.

1. Pasirinkite tinkamą tempą. Tai buvo viena pagrindinių klaidų, kurias dariau tik pradėjusi bėgioti ir kurios nekartojau šią vasarą. Žinoma, kai stengiesi viską padaryti puikiai, labai sunku suvokti, kad reikia judėti savo tempu – tas dažnai minimas „tempas, kad galėtum kalbėtis“, nelabai aiškus. Faktas, kad kai esi pradinukas per lėtai nebūna. Galima bėgti beveik tokiu pat greičiu kaip einate, tiesiog sėlinti. Jei pradėsite klausytis savo organizmo, tikrai pajusite. Ir nekreipkite dėmesio į aplinkinius, kad „bėk greičiau“, replikuojantis tikriausiai iš tų, kurie uždūsta bėgdami iki autobuso. Taigi – per lėtai nebūna. Galima bėgti ir eiti, svarbiausia judėt.

2. Tinkama avalynė. Visai nesvarbu – ruošitės maratonui ar bėgiosite savo malonumui – batai labai svarbu. Nepatingėkite pasidomėti, paklausinėti bėgiojančių draugų ar drąsiai klausti bėgikų forumuose. Ten niekas nesišaipo ir tikrai duoda vertingų patarimų. Pati pradėjau nuo Nike bėgimo batų, bet dabar dairaus jau į rimtesnius.

3. Atstumas ar laikas? Siūlyčiau iš pradžių nesivaikyti didelių skaičiukų ir nesistengti pirmąją treniruotę nubėgti 10 kilometrų. Ir net 5. Pradėkite nuo to, kad galėtumėte išbūti aktyvūs 10-15 minučių, o po to tą aktyvumo laiką vis ilginkite.

4. Klausykitės organizmo. Tai reiškia, kad neturite persistengti – bėgioti kasdien, neleidžiant organizmui pailsėti. Geriausias intensyvumas, čia tiems, kurie nesiruošia bėgti maratono (jiems jau visai kitokie sporto grafikai) – 2-3 treniruotės per savaitę. Prieš ir po bėgimo skaičiuokite pulsą. Širdies tvinksėjimų skaičių per 10 sekundžių dauginkite iš 6 kartų ir gausite dabartinį širdies ritmo pulsą. Jis turėtų neviršyti 140-145 tv./min. Jei per daug – mažinkite tempą. Neskubėkite didinti tempo, geriau ilginkite atstumą.

5. Prieš ir po bėgimo darykite tempimo pratimus ir leiskite organizmui atsipalaiduoti. Sklandžiai įeikite į bėgimą ir iš jo išeikite, kad raumenys spėtų apšilti ir išvengtumėte traumų.

Sėkmės, ir lengvų Jums žingsnių!ff8080813e91511b013e94f374051f75

Written by Ilona-Eitnė

Eitnė – viena iš portalo eitne.lt autorių ir pagrindinė redaktorė. Dar ji – nuostabi mama ir sėkminga verslininkė su kalnu idėjų. Jai trūksta tik vieno – kokių 3 papildomų valandų paroje.

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *