Folklorinis įrašas, arba kodėl tiek laiko nerašiau

1900133_818910614790999_1877307058_n

Tikriausiai, pavasarinė saulė (nors meteorologai gąsdina, kad jau savaitgalį vėl teks išsitraukti žieminį paltą) jau ne vieną privertė pagalvoti apie naują garderobą, sėją, namų ruošą ir generalinį namų valymą – tai kaip tik tos temos, kurias jau ne sykį gvildenome tinklapyje. O gal kaip tik jau norisi atidaryti kelionių, kepsnių ir kavos ant pievos sezoną.

Man pagaliau prarėjo nerašymo sezonas – prisikaupė daugybė įvairiausių temų ir  padarytų darbų, net ir nuotraukas kai kurių turiu padariusi ir pamokėles, tik kad dalintis ne visada rankos prieidavo, bet dabar nusprendžiau grįžti į kasdieninį, nuolatinį rašymo ritmą. Iš kitos pusės ir džiaugiuosi šia pertrauka – nuveikta nemažai, vaikams daugiau laiko skirta, perskaityta nemažai knygų (net grožinių!). Tai irgi nemažas pliusas. Pasidžiaugiau, o dabar vėl kimbu į darbus.

Pirmiausia, parodysiu, ką veikiu dabar. Priešistorija paprasta – šokam su visa šeimyna folkloriniame ansamblyje „Kvėitys“. Tenka kaip ir senovėje žemaitėms prisiminti rūbų puošybą, jų siuvimą ir derinimą. Anais laikais žemaitės mokėdavo beveik viską pasidaryti namuos – tai matyt, kad šie genai pas mane išlenda. Daug laiko suryja naujas mano hobis – žemaitiškų rūbų ir aksesuarų kūrimas. Norisi savo rankom paliest, pačiupinėt istoriją, be to norėtųsi išlaikyti autentiškumą, per daug nenutolti nuo tradicijų.  Žemaitės visad norėdavo puoštis – kiek spalvų tautiniame kostiume. Teko prisiminti senus būdus ir anksčiau naudotas technikas. Močiutės staklių nebeturiu, ir pastatyti nelabai turėčiau kur – mano tėvų namuose jos visą kambarį užimdavo, bet kai ką galima padaryti virbalais, adata ir kantrybe. Net audinį ir žičkų raštus imituoti. Ir Jums paruošiau kaišytinio siuvinėjimo pamokėlę.

Kaišytinis siuvinėjimas

Slide1 Slide2 Slide3 Slide4 Slide5

Vėliau parodysiu ir kojines – tiek nuo pirštų mezgamas, tiek nuo viršaus – matysit, kuris būdas labiau patiks. O dar vieną iššūkį vis atidėlioju – tai riešinės, ryškių spalvų, galbūt net dvispalvės su baltų karoliukų pynėms ir raštais. Bijau pradėt, kad paskui per daug nepatiktų. Tiesa, vieną riešinę mezgiau dukrai, kai buvo ranką pasitempus, bet paprastą, su keliais rožiniais karolėliais, tvarsčiui paslėpt –  vieną naktį laiko teturėjau:

1964945_693376654038339_1312682136_n

Toks gana folklorinis įrašas gavosi po nerašymo atostogų. Geros pavasarinės nuotaikos!

 

Written by Ilona-Eitnė

Eitnė – viena iš portalo eitne.lt autorių ir pagrindinė redaktorė. Dar ji – nuostabi mama ir sėkminga verslininkė su kalnu idėjų. Jai trūksta tik vieno – kokių 3 papildomų valandų paroje.

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *